„Norėjome ištirti, ar žmonės visame pasaulyje suvokia vienodą kvapą ir mėgsta tuos pačius kvapus, ar tai yra kultūriškai išmokta“, – sakė tyrimo bendraautorius Artinas Arshamianas, klinikinės neurologijos dėstytojas iš Karolinska. Stokholmo institute.
„Tradiciškai tai buvo vertinama kaip kultūrinė, tačiau galime parodyti, kad kultūra turi labai mažai ką bendro su ja“, – sakė jis instituto pranešime spaudai.
Arshamianas sakė, kad viso pasaulio kultūrose skirtingi kvapai vertinami panašiai, tačiau kvapų pasirinkimai turi asmeninį, nors ir ne kultūrinį, komponentą, pridūrė jis.
Taigi, jei jums patinka vanilės ar persikų kvapas, turite daug panašių į jus. Tie kvapai išryškėjo kaip maloniausi tyrime.
O kokie blogiausi?
Tai izovalerino rūgštis, kurios galima rasti tokiuose maisto produktuose kaip sūris, sojų pienas ir obuolių sultys, taip pat dvokiančiose kojose.
Tyrime dalyvavo mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto ir Arizonos valstijos universiteto bei kitų Švedijos, Jungtinės Karalystės, Ekvadoro, Australijos ir Meksikos kolegijų.
Daugelis dirbo su vietiniais gyventojais. Tyrimui jie atrinko devynias bendruomenes, atstovaujančias skirtingą gyvenimo būdą, įskaitant medžiotojus-rinkėjus, ūkininkus ir žvejus.
Kai kurie mažai kontaktavo su vakarietiškais maisto produktais ar namų apyvokos daiktais.
„Kadangi šios grupės gyvena skirtingose skirtingose aplinkose, pavyzdžiui, atogrąžų miškuose, pakrantėse, kalnuose ir miestuose, mes užfiksuojame daugybę skirtingų kvapų potyrių“, – sakė Arshamian.
Tyrėjai paprašė 235 dalyvių suskirstyti kvapus pagal skalę nuo malonaus iki nemalonaus.
Kiekvienoje grupėje buvo skirtumų tarp individų, tačiau bendras sutarimas dėl to, ką žmonės laikė maloniu ar nemalonu.
Pasak mokslininkų, šie pokyčiai 41% buvo paaiškinti kvapo molekuline struktūra ir 54% asmeniniais pageidavimais.
Arshamian pažymėjo, kad skirtingose vietose esantiems žmonėms kai kurie kvapai gali atrodyti malonesni nei kiti, yra ta, kad šie kvapai gali padidinti išgyvenimo tikimybę žmogaus evoliucijos metu.
„Dabar mes žinome, kad yra visuotinis kvapo suvokimas, kurį lemia molekulinė struktūra, ir tai paaiškina, kodėl mums patinka arba nepatinka tam tikras kvapas“, - sakė Arshamian.
Kitas žingsnis yra ištirti, kodėl taip yra, susiejant šias žinias su tuo, kas vyksta smegenyse, kai užuodžiame tam tikrą kvapą.
Išvados buvo paskelbtos balandžio 4 d. žurnale Current Biology
Pagal webmd.com parengė Tomas GINTARIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą