Eleonora, Leonora
Šių vardų tiksli kilmė ir reikšmė nėra iki galo aiški. Manoma, kad gali būti susiję su senovės prancūzų vardu Aenor ir reikšti „kita, svetima Aenor“ (iš alia – „kita“).
Šie vardai taip pat siejami su hebrajų Elinor (reiškiančiu „Dievas mano šviesa“) arba su graikišku vardu Elena, kuris kildinamas iš žodžio helios („saulė“).
Dar viena šių vardų kilmės versija sako, kad jie gali būti kilę iš graikiško žodžio eleos, reiškiančio „užuojauta“.
Vardas Eleonora paplito per viduramžių didikes, pvz., Eleonora Akvitanietė.
Feliksas
Tai lotynų kilmės vyriškas vardas, kilęs iš žodžio felix, reiškiančio „laimingas“, „sėkmingas“ arba „nešantis sėkmę“.
Šis vardas buvo populiarus romėnų laikais, minimas Naujajame Testamente ir istoriškai suteiktas daugeliui šventųjų bei popiežių.
Kęstutis, Kęstas
Lietuviški vardai, kilę iš žodžių „kęsti“, „kentėti“.
Reikšmė: „kantrus“, „tas, kuris kenčia, ištveria“. Su Kęstučio vardu siejamas ištvermingumas, stiprybė, intuicija ir emocionalumas.
Vardas žinomas iš Lietuvos istorijos – Kęstutis, XIV a. Lietuvos didysis kunigaikštis.
Kęstas - vardo Kęstutis trumpinys.
Kęsvilas
Tai lietuvių dvikamienis vardas, sudarytas iš dalių kęs- („kentėti“, „ištverti“) ir vil- („viltis“, „tikėjimas“, „valia“).
Galima reikšmė: „ištvermingos valios“, „kantrus ir ryžtingas“, „turintis viltį“.
Lionė
Vardas gali būti kildinamas iš graikų kalbos žodžio leon („liūtas“), simbolizuojantis drąsą, stiprybę bei orumą.
Taip pat gali būti trumpinys vardų Leonora ar Eleonora, reiškiančių „Dievas mano šviesa“ (hebrajų kilmės).
Nora
Dažniausiai kildinamas kaip trumpinys iš hebrajų kilmės vardo Eleonora, reiškiančio „Dievas mano šviesa“.
Taip pat gali būti kilęs iš lotynų kalbos žodžio honor, reiškiančio „garbė“, arba sietinas su lietuvių kalbos žodžiu „noras“.
Literatūrinė šio vardo reikšmė: žinomas iš Henriko Ibseno pjesės „Lėlių namai“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą