Viena diena. Penkios žemės. Daug, daug, daug įspūdžių

Sakoma, kad viduramžių poetas Dantė Aligjeris, savo šedevre „Dieviškoji komedija“ aprašydamas skaistyklą, rėmėsi ir vaizdais, matytais garsiajame Cinque terre regione. Bet nuo tada prabėgo šiek tiek laiko - bent 800 metų. Kažin apie ką garsusis žodžio meistras rašytų, jeigu ten atsidurtų dabar? Manau, kad apie rojų.

Na, nebent poetas į šiuos laikus būtų teleportuotas paties turizmo sezono įkarščio metu - iš tų, kas ten buvo tokiu laiku, teko girdėti ir palyginimų su pragaru, mat tvyro iki 40 laipsnių karštis, o dėl kiekvieno žingsnio išskirtinės išvaizdos kaimeliuose tenka stumdytis su minia turistų.

Bet štai spalio vidurys Ligūrijos pakrantėje atvykėliams iš Lietuvos - tikras rojus: oras dienomis įšyla iki 25 laipsnių (bent jau šiemet), o Cinque terre kaimeliuose - pakankamai erdvės gėrėtis jų grožiu.

Išvertus iš italų kalbos šio regiono pavadinimas reiškia „penkias žemes“.

Romaggiore, Monarola, Corniglia, Vernazza ir Monterosso al Mare - penki kaimeliai, įsikūrę maždaug 30 kilometrų ilgio pajūrio ruože. Gyvenvietės labiau išplitusios ne į plotą, o į viršų - ant gana stačių uolų, dėl to spalvoti jų namai tarsi užlipę vienas ant kito, lyg kokie kregždžių lizdai užpildę menkiausias spragas akmenyje.

Ir kone kiekvienas statinys - su skirtingos, ryškios spalvos fasadu, kurie dar labiau išryškėja tamsios uolos fone.

Tačiau tai - dar ne visa mozaikos dalis. Žvelgiant tam tikru kampu, didelę jos dalį užpildo žydra jūra, o stabtelėjus ant molo ar uolos atbrailos į foną įsilieja dangaus mėlynė su baltais debesėliais ir žali kalnai su vynuogynų eilėmis.

Beveik tobulas paveikslas.

Turistams šių kaimelių lankymui sudarytos puikios sąlygos: galima per dieną traukiniu nuvažiuoti į kiekvieną iš jų ir skirti valandėlę aplankymui, arba galima tarp jų keliauti pėsčiomis - tam sukurti žygių takai. Tačiau dienos neužteks, nes takai irgi driekiasi per uolas, apstu stačių įkalnių ir nuokalnių. Tokiems keliauninkams mažuose kaimeliuose pilna nuomojamų kambarėlių.

Jeigu kelionę traukiniu pradedate nuo La Spezios, centrinėje šio miesto stotyje reikėtų įsigyti visą dieną galiojantį bilietą, su kuriuo tarp kaimelių galima važinėti kiek norite ir kaip norite planuoti savo maršrutą.

Mes pradėjome nuo pietų į šiaurę.

Riomaggiore. Nuo čia prasideda daugelio vojažai per penkis kaimelius. Tas legendinis vaizdas, kuriuo dažnai interneto vaizdų paieškoje pristatomas Cinque terre. Iš čia galima pėsčiomis nueiti į kitą kaimelį - Monarolą - pajūrio uolose iškaltu takeliu, vadinamu meilės keliu („La via dell'Amore“). Kainuoja papildomai - jeigu nuspręsite eiti, bilietu pasirūpinkite iš anksto. Užtruksite apie pusvalandį, vaizdingas maršrutas, mes juo ėjome ryte ir vakare - artėjant saulėlydžiui. Verta kiekvieno sumokėto cento.

Monarola. Atėjus pėsčiomis nuo Riomaggiore puikiai matyti, kaip išradingai žmogus čia kūrė savo namus - jie stovi kiekviename uolos plyšyje, o siena baigiasi sulig atbraila. Matyt, iškišus galvą pro tokio buto langą apačioje matytųsi tik jūra, esanti kažkur žemai, žemai.

Corniglia. Čia traukinių stotis toliau nuo kaimelio, iš jos kaimo centrą galima pasiekti maršrutiniu autobusiuku arba pėsčiomis, bet tokiu atveju teks įveikti nemažai gana stačių laiptelių. Tai vienintelis Cinque terre kaimas, kurio krantų neskalauja jūra, tačiau ją galima pasiekti nusileidus gana stačiais laiptais.

Vernanza. Jeigu su jumis čia kas nors pasisveikins lietuviškai, tai gali būti Jonas. Šiuo vardu prisistatęs lietuvis mums pasakoja, kad gyvena namelyje ant uolos viršūnės, į septintą dešimtį įkopęs vyras sako, kad čia įsikūrė prie 13 metų, prižiūri vietos turtuolių ūkį, o kartais už nedidelį mokestį užneša lepių turistų lagaminus į jų apartamentus. Juk viskas čia - labiau vertikalu nei horizontalu.

Monterosso al Mare. Išėjus iš traukinių stoties į paplūdimio pusę, dešinėje yra naujoji kaimelio dalis - mažiau įspūdinga, o kairėje - senasis kaimelis, daugiau šansų paganyti akis. Nereikia kopti į kalną, nebent labai norisi pamatyti kapucinų vienuolyną. Orientuotas į paplūdimį mėgstančius turistus, jis kažkiek primena Komo ežero pakrantę.

Ir čia buvo penktas kaimelis. Finito. Ciao.

Dienai įspūdžių - gal net per daug, jaučia ir kūnas, ir galva.

O kai pagalvoji, Italija - visada gera kelionių kryptis, ypač jeigu tai regionas, kuriame dar nesilankėte, nes jie yra skirtingi savo kultūra, o tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos į šią šalį suteikia galimybę labai gerai ją pažinti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder