Augutė, Augutis
Lietuviški vardai, siejami su šaknimi aug- („augus“, „augalotas“, „aukštas“) ir turintys mažybinę priesagą -ut-.
Šie vardai simbolizuoja augimą, vystymąsi ir tobulėjimą, pabrėžiant fizinį bei dvasinį tvirtumą.
Jomantas, Jomantė
Lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų jo- („joti“, „raitelis“) ir mant- („mantus“, „sumanus“, „turtas“).
Reikšmė interpretuojama kaip „sumanus raitelis“ arba „jojantis su turtu“.
Jomilas, Jomilė
Tai reti lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų jo- („joti“, „raitelis“) ir mil- („milti, pamilti“).
Vardai simbolizuoja mylimą raitelį.
Ričardas
Germaniškos kilmės vardas, sudarytas iš dalių ric („valdžia“, „galia“) ir hard („tvirtas“, „drąsus“).
Prasmė: „stiprus valdovas“, „karalius, turintis didelę galią“. Šis vardas simbolizuoja drąsą, lyderystę ir stiprybę.
Vardas Ričardas buvo populiarus Vokietijoje ir Anglijoje viduramžiais, ypač dėl tokių istorinių figūrų kaip Ričardas Liūtaširdis, Anglijos karalius.
Romas
Šis vardas dažniausiai kildinamas iš lotynų kalbos žodžio Romanus, reiškiančio „Romos gyventojas“ arba „kilęs iš Romos“.
Taip pat gali būti siejamas su lietuvių kalbos būdvardžiu „romus“ (ramus, taikus).
Vardas gali būti ir trumpinys iš vardų Romanas arba Romualdas.
Romualda
Moteriškas vardas, kilęs iš senovės vokiečių kalbos (germanų) žodžių hrom („garbė, šlovė“) ir wald („valdžia, valdyti“),
Reikšmė: „garbingai valdanti“, „šlovinga valdovė“.
Romulas
Tai išskirtinis, dažniausiai su romėnų mitologija siejamas vyriškas vardas, reiškiantis „jėga“ (iš graikų rhome) arba nurodantis į Romos įkūrėją Romulą.
Prasmė: „Romos įkūrėjas“, simboliškai – „pradininkas“.
Romulas buvo vienas iš dvynių (su Remu), pasak mito, išmaitintas vilkės ir tapęs pirmuoju Romos karaliumi.
Romulė
Lietuvoje labai retas vardas, moteriškoji vardo Romulas forma.
Prasmė: „Romos dukra“, „pradininkė“.
Vilgauda, Vilgaudas
Tai lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų vil- („viltis“ „tikėjimas“) ir gaud- („gaudus“, „skambus“, „garsus“).
Prasmė: „skelbiantys viltį“, „garsūs savo viltimi“.
Vilgirda, Vilgirdas
Tai lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų vil- („viltis“, „tikėjimas“ ir gird- („girdėti“, „žinoti“, „garsėti“).
Prasmė: „tas, kurio viltis girdima“ arba „girdintis viltį“.
Rašyti komentarą