„Žalgirio“ arenai besiruošiantys „Žemaitukai“ nėrė į avantiūrą: mokėsi baleto meno

Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Šios savaitės herojai – grupės „Žemaitukai“ nariai Linas ir Ovidijus, kurių jau kitų metų pradžioje, vasario 21 d. laukia koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje.

„Mes tiesiog nesitikėjome, kad per parą nupirks 2 tūkst. bilietų į areną. Žinojom, kad bus kažkiek žmonių, dvejus metus darėme koncertinį turą po visą Lietuvą, nebuvo nė vienos tuščios vietos, bet buvo sunku persiorientuoti, daug metų grojom vestuvėse, daug metų grojom baruose, galvojom, kad čia ir yra mūsų lubos. Bet tie du metai pravažiuoti per visą Lietuvą įrodė, kad tinkam ir didesnėse scenose“, - netikėta sėkme džiaugiasi Linas.

Koncertas arenoje – didelio darbo rezultatas, bet bendros muzikinės karjeros pradžia prasidėjo dar studijų laikais, jiems abiems apsigyvenant tame pačiame bendrabutyje. Būtent gyvendami kartu Linas ir Ovidijus pradėjo daugiau dainuoti, o sudalyvavę viename televiziniame projekte, gavo ir pavadinimą duetui, juos lydintį iki šio.

„Mes mokėmės Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje ir tikriausiai tai yra likimas, nes mus abu sumetė į vieną bendrabučio kambarį. 

Tada mes pradėjom dainuoti, dažniausiai duše, vienas dainuodavo, kitas pritardavo ir taip gavosi duetas. Vėliau sudalyvavome projekte ir tą pavadinimą mums sugalvojo Saulius Urbonavičius-Samas. 

Prieš projekto pradžią, jis įpareigojo mus susigalvoti patiems, bet vis dvejojom, o kai prasidėjo filmavimas, jis pasakė, kad būsim „Žemaitukai“.  

Iš pradžių buvo sunku, nes vieni tai siejo su arkliais, kiti su Žemaitija, bet pripratom, įrodėm savo kūryba, charizma, kad galim būti scenoje ir tas pavadinimas nieko nereiškia“, - pasakoja Ovidijus.

Šiandien „Žemaitukų“ dueto vardas žinomas kone visiems, o Linas pažymi, kad jų dainos tapo šiuolaikiniais šlageriais. Kaip kadaise skambėjo Stasio Povilaičio ar grupės „Nerijos“ kūriniai, taip dabar jie atlieka paprastas, bet prasmingas dainas su modernia aranžuote.

„Keičiasi laikai ir net atsiranda tam tikra mada, kad kaimietis, nuoširdus žmogus yra vertybė. Tokių retėja ir juo būti tampa madinga, nes vaidinant, apsimetant, su lizingine mašina ar drabužiu, kuris kainuoja per brangiai – juk ne apie tai eina gyvenimas. Viskas eina iš širdies ir geriau būk toks, koks esi ir nevaidink“, - tikina Linas.

Tačiau laida „Pirmi kartai“ grupės nariams yra paruošusi staigmeną. Vardan lankstumo scenoje ir naujų patyrimų gyvenime, Lino ir Ovidijaus lauks baleto pamoka su Klaipėdos baleto mokyklos mokytoju-ekspertu Aleksandr Prijmenko.

„Nauji potyriai, nauji judesiai, aš nesu labai lankstus, tai man gan sudėtinga buvo, šiek tiek mėšlungis sutraukė, bet visumoj labai patiko“, - įspūdžiais dalinasi Ovidijus.

Kita laidos tema – jautri ir dažnai visuomenėje nepelnytai pamirštama: tai klausa ir su ja susijusios problemos. Naujausi tyrimai rodo, kad Europoje apie 11 proc. gyventojų susiduria su klausos sutrikimais. Lietuvoje šis skaičius gali būti dar didesnis. Įdomu tai, kad jei susilpnėja regėjimas, be jokių svarstymų nešiojame akinius, tačiau klausos aparatai vis dar dažnai susiduria su stigma ir visuomenės nesupratimu.

„Prie to prisideda klaidingas klausos aparato įvaizdis visuomenėje. Dažnas jį įsivaizduoja kaip didelį negražų daiktą, kuris kabo ant ausies, bet šiais laikais realybė yra kitokia. 

Aparatų yra skirtingų formų, yra bandoma juos paslėpti, padaryti ypatingai mažus arba dizaino prasme patrauklius, kad atrodytų taip aksesuaras, papuošalas ar mums visiems pažįstamos ausinės, kurias kas antras nešioja gatvėje“, - pasakoja „Klausos technika“ Vilniaus padalinio vadovas Benas Mikalauskas.

Pasak laidos pašnekovo, šiuolaikiškus klausos aparatus galima valdyti išmaniuoju telefonu, rinktis pagal išvaizdą, stilių, naudotis papildomomis funkcijomis, kurios, pavyzdžiui, skaičiuoja žmogaus nueitus per dieną žingsnius, o dirbtinio intelekto pagalba išsakius nusiskundimus sulaukti pačios programos automatiškai pakoreguotų klausos aparato parametrų.

„Kas yra ta gera, normali klausa, net mokslininkai neturi vieningos nuomonės. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, jau 25 decibelų netekimas yra klasifikuojamas kaip silpnas klausos netekimas. 

Lietuvoje klausos aparatai yra kompensuojami nuo 40 decibelų, bet jeigu jūs pats, kaip žmogus, jaučiate deficitą, trūkumą, kad yra sunkiau susikalbėti, galbūt artimieji pastebi, tai niekas nedraudžia ateiti, išbandyti ir pačiam žmogui įvertinti, ar tai gali pagerinti gyvenimo kokybę“, - tikina pašnekovas.

Trečiasis laidos siužetas kvies susipažinti su Ramūnu Račkausku, kuris prieš beveik dešimtmetį sukūrė ir pagamino iki tol pasaulyje negirdėtą produktą – naudingųjų mikroorganizmų koncentratus, arba sutrumpintai – „Namiko“. Šis unikalus produktas, pasak kūrėjo, ne tik papildo maistą gyvybingais mikroorganizmais, bet ir prisideda prie žmogaus organizmo sveikatos gerinimo.

„Keturis metus ieškojau to recepto, eksperimentavau įvairiais fermentacijos būdais, kol galų gale užčiuopiau tą technologinę grandį, kuri leidžia padidinti rūgimo mikroorganizmų kiekį tūkstančius kartų, lyginant su raugintais kopūstais ar agurkais. 

Taip išgavau skystą pavidalą, kuris tiesiog pilamas į maistą, po šaukštą į kiekvieną lėkštę. Toks maistas, judėdamas per žarnyną, išnaikina ligas sukeliančius ir maistą pūdančius grybelius“, - laidoje pasakoja vyras.

„Namiko“ koncentratai pasižymi skirtingais skoniais, tačiau kai kurie jų turi specifinį kvapą. Todėl naujokams Ramūnas pataria pradėti nuo saldžiarūgščio koncentrato su medumi, o pažengusiems siūlo išbandyti galingą avižų gėrimą.

„Jeigu pas žmogų nosyje yra grybelinė plėvelė, tai avižų koncentratas yra toks galingas, kad net jo kvapas naikina pelėsį, o naikinamas pelėsis išskiria smarvę. 

Skaitydamas paskaitas, pastatydavau kibiriuką avižinio „Namiko“ ir žmonių paprašydavau pauostyti. Tie, kurie jau kurį laiką naudoja koncentratus, pripažindavo, kad kvepia maloniai ir norisi gerti, o naujokams dvokdavo. 

Kai aš atradau šitą idėją ir produktą, kai supratau, ką jis gali padaryti, aš atsakiau sau, kam aš gyvenu – kad perduočiau žmonėms žinią, kaip pasidaryti sveiką maistą, kad visa žmonija, visi žmonės pasveiktų su sveiku maistu. 

Po šaukštą į kiekvieną valgomą lėkštę: į sriubas, salotas, košes, taip pat į gėrimus: kompotą, sultis, glotnučius, net vandenį“, - patarimais dalinasi vyras.

Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.