Žurnalo „Astronomy & Astrophysical Letters" autoriai tvirtina, kad kadaise, savo egzistavimo pradžioje, Žemė buvo plokštesnė. Kaip vieną iš šios hipotezės įrodymų jie pateikia faktą, kad daugelis planetų išties yra šiek tiek „suplotos": Žemė - 0,3 proc., Jupiteris - apie 6 proc., Saturnas - 10 proc.
Bet, spėja astronomai, tai dabar planetos įgavo tokią formą. Anksčiau, būdamos protoplanetos (šis laikotarpis trunka nuo vieno iki penkių milijonų egzistavimo metų), jos buvo maždaug 90 proc. paplokščios. Šiuo metu gyvuoja dvi pagrindinės protoplanetų susidarymo teorijos.
Viena iš jų - branduolio akrecijos teorija. Pagal ją planetos formuojasi palaipsniui augant dulkių dalelėms, kurios sulimpa, per ilgą laiką saudarydamos vis stambesnius objektus.
Antroji - protoplanetinio disko nestabilumo teorija, pagal kurią aplink jauną žvaigždę sukasi diskas, kuris greitai suyra ir todėl planetos susiformuoja per palyginti trumpą laiką. Nors antroji teorija yra mažiau populiari, astronomai nutarė laikytis būtent jos ir sumodeliavo dujinių planetų susidarymą aplink jauną žvaigždę. Po pusės milijono proceso valandų mokslininkai nustebo pamatę, kad protoplanetos nebuvo rutulio formos.
Susiformavusios besisukančio disko viduje, jos iš pradžių buvo plokščios. Tik paskui, kai dujos ir kitos medžiagos nusėdo ant šiaurės ir pietų ašigalių, Žemė įgavo rutulio formą. Astronomai tikisi, kad artimoje ateityje protoplanetas ir jų formavimąsi bus galima stebėti per teleskopą.
Jeigu tai taps įmanoma, mokslininkai tikisi, kad tokie tyrinėjimai bus geras įrodymas, patvirtinantis diskų nestabilumo teoriją. Beje, stebėjimui planetų kosmose užtenka - kaip tik neseniai astronomai aptiko „planetą kūdikį", be galo panašią į Žemę. Tiesa, metai joje trunka keturias dienas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą