Žmona paliko vyrą praėjus 12 valandų po vestuvių: paaiškėjo, kas nutiko

Laimingiausia diena baigėsi skandalu.

Ji pasakojo, kad su partneriu buvo kartu apie aštuonerius metus, kai jis paprašė jos ištekėti - ir ji mielai sutiko. 

Tačiau jų santykiai ėmė blogėti vestuvių planavimo proceso metu, nes jo tėvai pernelyg įsitraukė ir pradėjo patys priimti sprendimus dėl jų šventės.

Tinklalapyje „Reddit“ ji rašė: „Atrodo, kad esu kilusi iš kitokios aplinkos ir patyriau santykius per atstumą prieš persikeldama į jo šalį. 

Mūsų auklėjimas ir šeimos dinamika yra priešingi, jis yra labai artimas savo šeimai, o tai man buvo iššūkis, nors laikui bėgant suartėjome. 

Turėjome sunkumų, ypač nustatant ribas.“

Tačiau pirmąją vestuvių naktį jaunavedžiai karštai susiginčijo, dėl to ji paliko jį ir jo šeimą. 

„Problemos prasidėjo, kai susižadėjome, nes nesutarėme dėl vestuvių planų. 

Norėjau mažų, intymių vestuvių, tačiau jo šeima visiškai atmetė šią idėją, todėl vestuves teko kelti arčiau jo miesto, o tam didelę įtaką turėjo jo šeimos pageidavimai. 

Nepaisant mano pastangų prisitaikyti, metus trukęs vestuvių planavimas buvo įtemptas, jį apsunkino asmeninės problemos ir paskutinės minutės pakeitimai, kuriuos atliko jo šeima, neatsižvelgusi į mano norus. 

Vestuvių dieną dėl vėlesnių jo šeimos padarytų pakeitimų, tokių smulkmenų kaip gėlių spalvų, kurioms aš skyriau kelis mėnesius, keitimas, mano dekoro dirbinių išmetimas į šalį ir slėpimas, skirtingos spalvinės gamos ir mano partnerio palaikymo stoka, aš palūžau. 

Pirmoji vestuvių naktis baigėsi tuo, kad pasijutau nustumta į šalį ir nusprendžiau leisti laiką atskirai nuo savo naujojo vyro. 

Daugiau nebegalėjau to pakęsti. Man reikėjo daugiau laiko ir erdvės, todėl sekančiomis dienomis apsistojau pas draugę.“

Po vestuvių moteris kelis mėnesius nebendravo su vyro šeima. 

Dabar jo šeima paprašė jos pasikalbėti su jais ir ji nerimauja, ką jie pasakys.

„Aš blaškausi tarp to, kaip jų atsiprašyti ir kaip elgtis.

Kreipiausi į konsultantus ir patarimų ir man buvo pasakyta, kad pirmiausia turėčiau atsiprašyti. 

Tačiau jaučiuosi tokia neteisi. Noriu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir ištaisyti padėtį, nes mano vyrui tai labai svarbu, tačiau nežinau, kaip konstruktyviai spręsti šią problemą, negaliu visą laiką likti nuošalyje.“

Vienas vartotojas, komentuodamas jos įrašą, rašė: „Tai, ką ji pasakė, yra labai svarbu: „Laikas tavo vyrui už tave pakovoti. Tai ne tau spręsti.

 Jis turi tai užčiaupti ir nustatyti ribas su savo šeima, kitaip jūs negalėsite jo gerbti ir santuoka gali iširti. 

Pasakykite jam, kad susitvarkytų su savo šeima ir praneštų jums, kai reikalai susitvarkys civilizuotai“.

Kitas naudotojas pridūrė: „Tai, kad jis yra vyras, yra labai svarbu: „Užuot atsiprašinėjusi, turėtum tiesiog laikytis nuo jų atokiau. 

Kadangi tavo vyras yra įsitraukęs į šią nelaimę, jis turi nuspręsti, ar nori, kad jo šeima niekada nebūtų šalia, ar ne. 

Jei ne, tuomet jūs negalite likti kartu“.

Šaltinis: tsn.ua