Po ilgojo Joninių savaitgalio, kuomet buvo sučirškinta šimtai tonų mėsos, „Maximos“ maisto ekspertai dalijasi receptais, kuriuos įkvėpė gilias jūrines tradicijas turinčių šalių virtuvės. Užuot kepę žuvį, griebkite peilį, pjaustykite žalią žuvį gabaliukais ir valgykite marinuotą.
Birželio 27-ąją minima Tarptautinė žvejų diena. Data parinkta pagal šv. Petro, žvejų globėjo, vardadienį. Lietuvoje jis vadinamas Petrinėmis ir švenčiamas kiekvienų metų birželio 29 dieną.
Mūsų šalyje savo žuvies tradicijomis garsėja pajūrio kraštas, tačiau net ir prie jūros negyvenantys žmonės šiais laikais gali mėgautis plačiu žuvies pasirinkimu.
Kaip teigia Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, ilgametis įdirbis Lietuvos rinkoje prekybos tinklui leidžia užtikrinti šviežios žuvies asortimentą, nesvarbu, ar tai būtų vietinė, šiaurės šalių, o gal net Karibų regiono žuvis.
„Per 30-ties metų patirtį užmezgėme ryšį su patikimais žuvų tiekėjais, kurie nuolat užtikrina kokybišką bei šviežią žuvį. Tad į mūsų lentynas žuvis patenka ne tik iš Lietuvos, bet ir Norvegijos bei Šiaurės jūros regionų.
Taip pat galime pasiūlyti jūros gėrybių iš Karibų regiono ar Pietryčių Azijos“, – sako E. Dapkienė.
Pasak jos, prekybos tinkle „Maxima“ vasarą tradiciškai išauga vytintos, sūdytos ir rūkytos žuvies pardavimai. Tačiau, nepaisant sezoniškumo, šviežia žuvis dominuoja pirkėjų krepšeliuose ir vasaros metu.
„Didelę paklausą šviežiai žuviai grindžiame tuo, jog pirkėjams siūlome retai kitur sutinkamą privalumą – parduotuvėse galime pasiūlyti jau išdarinėtą žuvį: doradą, skumbrę, lašišą, lydeką ir t.t.
Šią vasarą rasite ne tik pilnai gaminti paruoštą žuvį, tačiau ir dar daugiau – pristatome naujienas klientų pamėgtame karštai rūkytų jūros gėrybių asortimente“, – pasakoja E. Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Žuvis – ne tik kepta ar troškinta
Brigita Baratinskaitė, „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė, sako, jog žuvies panaudojimo būdų yra gausybė – nereiktų prisirišti tik prie vieno ar kelių bei siūlo išbandyti kelias mažiau įprastas idėjas, kurias galbūt ne vienas pavadintų egzotiškomis.
„Jokia paslaptis, jog lietuviai žuvį labiausiai mėgsta kepti – nesvarbu, grilyje, orkaitėje ar keptuvėje. Tačiau pasidairius po kitas kultūras matome, jog žalia žuvis kai kuriose šalyse sudaro bene kasdienį maisto racioną.
Mūsų krašte žmonės valgyti žalią žuvį kiek prisibijo. Ir tai suprantama – termiškai neapdorotas gaminys turi būti aukščiausios kokybės“, – teigia B. Baratinskaitė.
Pasakodama apie žalios žuvies panaudojimo būdus, ji pažymi, kad šiems receptams puikiai derės lietuviškas šviežių daržovių bei uogų derlius.
„Esame įpratę, jog tartaras būna iš jautienos, tačiau kokybiškos, šviežios žuvies tartaras niekuo nenusileis, o galbūt savo skoniu ir pralenks mėsos patiekalą. Taip pat ne vienas esame susipažinę su Pietų Amerikos tradicija – seviče.
Tai dar vienas žalios žuvies patiekalas, tobulai tinkantis vakarienės pradžiai ar lengviems pietums karštą vasarą“, – pataria B. Baratinskaitė.
Anot maisto gamybos žinovės, ruošiant termiškai neapdorotos žuvies patiekalą itin svarbu atrasti druskos ir cukraus balansą.
„Dažniausiai žuvis turėtų būti sūdoma šiuo santykiu – viena dalis cukraus ir trys dalys druskos, priklausomai nuo gabalėlio dydžio. Jeigu žuvies gabalas yra didelis, jam įsigerti sūrumą užtruks kelias valandas, vidutiniam dydžiui – valandą.
Sūdant kambario temperatūroje, ant žuvies per valandą turėtų atsirasti rasa. Tai reiškia, kad žuvis prisisotino pakankamai druskos, tad likusią dalį reiktų švelniai nuvalyti“, – pataria ekspertė.
B. Baratinskaitė pažymi, kad vienos formulės visoms žuvims pritaikyti negalima ir būtina atsižvelgi į žuvies rūšį, sezoną ir pagavimo laiką. Maisto ekspertė išskiria, kad ruošiant žalią žuvį reikėtų saikingai naudoti citriną.
Ji gali nustelbti subtilų šviežios žuvies skonį ir užgožti kitas skonių natas. Citrina puikiai tinka ruošiant intensyvaus skonio žuvį, pavyzdžiui, gaminant sevičę žuvis marinuojama būtent citrinoje.
„Maximos“ maisto ekspertė kviečia susipažinti su pasaulio virtuvėmis ir dalijasi trimis žalios žuvies receptais.
Skumbrės tartaras
„Skumbrėje gausu vitaminų B12 ir B6, geležies, magnio, fosforo, folio rūgšties ir seleno. Rūkyta skumbrė jau yra įsitvirtinusi mūsų šalies virtuvėje – mes ją rūkome ir savo parduotuvėse. Tuo metu žalios skumbrės filė vis dar yra naujiena, kurią pirkėjai pamažu atranda“, – teigia B. Baratinskaitė.
Reikės: skumbrės filė, dviejų agurkų, raudonojo svogūno, tarkuotos citrinos žievelės, poros šaukštų marinuotų kaparėlių, ryšulėlio krapų, dviejų šaukštų grietinės, alyvuogių aliejaus.
Gaminame: Nuskutame agurką, perpjauname išilgai ir su šaukštu išimame sėklas. Smulkiai supjaustome kubeliais, nepagailime druskos ir paliekame kiaurasamtyje.
Smulkiai supjaustome svogūną, sumaišome su agurku, tarkuota citrinos žievele, šlakeliu citrinos sulčių, kaparėliais, kapotais krapais, pagal skonį pagardiname grietine, druska bei pipirais.
Smulkiai supjaustome skumbrės filė, sumaišome su daržovėmis. Patiekti galima ant skrudintos duonos, pagardinus alyvuogių aliejumi.
Dorados sevičė
„Viduržemio jūros šalyse, nuo Tuniso iki Ispanijos, gerai pažįstama žuvis – itin švelnaus skonio, mėsingos tekstūros. Įprasta ją kepti grilyje ar net troškinti, tačiau mes siūlome paragauti jos švelniai marinuotos“, – sako B. Baratinskaitė.
Reikės: Dorados filė, dviejų didesnių citrinų, raudonojo svogūno, sultingo pomidoro, poros skiltelių česnako, ryšulėlio kalendros bei druskos su pipirais (mėgstantiems aštriau – galima naudoti ir aitriąją papriką).
Gaminame: Pradžioje, išspaudžiame citrinų sultis. Smulkiai sukapojame svogūną, kalendrą, pomidorą, česnaką bei aitriąją papriką. Viską suberiame į citrinų sultis, įberiame druskos ir pipirų, lengvai išmaišome.
Tuomet nedideliais kubeliais supjaustome žuvį, sumaišome kartu su paruošta mase, lengvai išmaišome ir paliekame šaldytuve. Sevičė šaltai marinuotis turi apie tris-keturias valandas, tarpuose pamaišant.
Kuo smulkiau supjaustoma žuvis, tuo marinavimas vyksta greičiau. Patiekti kaip salotas arba ant tortilijos paplotėlio.
Jūros ešerio pokės dubuo (angl. poke bowl)
„Šis patiekalas yra kilęs iš Havajų, tačiau jo šaknys – Japonijos virtuvėje. Žodis „poke“ reiškia „sukapoti į gabaliukus“. Kadangi tiek Japonija, tiek Havajai yra salos, natūralu, kad į gabaliukus gyventojai kapoja žuvį ir patiekia ją su ryžiais, padažais, įvairiais prieskoniais ir daržovėmis.
Įprasta pokės dubenį ruošti su tunu ar lašiša, o mes siūlome išbandyti ir tvirtą, kreminės tekstūros jūros ešerį“, – sako B. Baratinskaitė, „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė.
Reikės: 100 g rudųjų ryžių, 125 g mažais gabalėliais pjaustyto jūros ešerio, ½ smulkiai pjaustyto raudonojo svogūno, 1 žaliosios citrinos sulčių, ½ avokado, 1 šaukšto ryžių acto, saujos gabalėliais pjaustyto arbūzo ir mango vaisiaus, 2 ridikėlių, žiupsnelio druskos, aitriosios paprikos, saujos smulkintos šviežios kalendros (nebūtinai), smulkiai pjaustyto pusės jūros dumblio lapo (nebūtina).
Gaminame: Pradžioje, išverdame ryžius. Tuomet dubenyje sumaišome jūros ešerį, svogūną ir žiupsnelį druskos. Paliekame 1 minutei. Įpilame pusę žaliosios citrinos sulčių ir vėl išmaišome. Paliekame dar 5 minutėms. Įmaišome kalendrą.
Avokadą supjaustome maždaug tokio pat dydžio gabalėliais kaip mangas ir sumaišome su likusiomis sultimis.
Į išvirtus ryžius įpilame ryžių actą ir įdedame smulkintą jūros dumblio lapą. Į indą dedame paruoštus ryžius, ant viršaus – jūros ešerį, arbūzą, mangą, avokadą ir ridikėlius. Viską pabarstome aitriąja paprika.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą