Žvejys išgelbėjo sraunioje upėje skęstantį meškiuką: kokios jo mamos reakcijos sulaukė

Vyras tuo metu jauniklio mamos nematė: ji į krantą išplaukė kiek vėliau. 

Gerokai vėliau vyras papasakojo visas tos neįprastos dienos aplinkybes.

Jis prisiminė, kad kibimas buvo gana silpnas, per visą rytą pavyko pagauti tik porą nedidelių žuvų. Tuo tarpu namuose jo laukė šeima ir jis nenorėjo grįžti be laimikio. 

Vyras įdėmiai stebėjo upę, todėl pamatė labai mažą meškiuką, atsidūrusį prieš audringą srovę.

Atrodė, kad jis bandė pagauti upėtakį aukščiau upės šlaite, neišsilaikė ir įkrito į vandenį. Nebuvo laiko apie tai galvoti - dar sekundė, ir mažylį būtų nusinešusi srovė. 

Žvejys nedvejojo. Jis greitai įbrido į vandenį, dviem šuoliais prišoko prie meškiuko ir paėmė jį ant rankų.

Tada nunešė jį į krantą ir tuojau pat paleido, apsižvalgydamas, ar kur arti nėra meškiuko mamos. Jos šalia nebuvo, o lokiukas dingo tankmėje. 

Vyras grįžo prie žvejybos. Jokio kibimo vis dar nebuvo, todėl po valandos jis ėmė ruoštis namo.

Pasisukęs į krantą sustingo: priešais jį stovėjo meškos patelė.

Ji įdėmiai apžiūrėjo žveją, tada pasilenkė žemyn - žvejys nustebo supratęs, kad prie gyvūno kojų guli keli dideli upėtakiai.

Gal būt ji sutikusi žmogų pati sutriko ir netyčia išmetė žuvis, kurias buvo sumedžiojusi.

Tačiau, kartu atrodė, kad meška tokiu būdu nusprendė atsidėkoti žmonėms, nors gyvūnams tai atrodo nebūdinga:

Kiekvienas gali daryti savas išvadas, tačiau gali būti ir taip, kad vis dar daug ko nežinome apie skirtingų rūšių sąveiką gamtoje.

Kas žino, gal dėkingumo jausmas gyvūnams taip pat gali būti pažįstamas.

Šaltinis: eugazeta.com