Leonardo da Vinčio paslaptis: ant Renesanso epochą menančių piešinių rasti DNR pėdsakai

Mokslininkai aptiko DNR pėdsakų ant piešinio raudona kreida „Šventas vaikas“ (kurio autorystė priskiriama Leonardui da Vinčiui) bei menininko protėvio Frozino di Ser Džovanio da Vinčio laiškuose, saugomuose Italijos istoriniame archyve.

Remiantis tyrimu, tam tikros Y chromosomos sekos, rastos kūrinyje „Šventas vaikas“ ir pusbrolio laiške, priklauso genetinei grupei, kurios kilmė siejama su Toskana – regionu, kuriame gimė genijus. Palyginus šias sekas su duomenų bazėmis, nustatytas artimiausias atitikmuo haplogrupei E1b1 / E1b1b. Ši linija šiandien paplitusi Pietų Europoje, ypač Italijoje, taip pat Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Nors žurnalas „Science“ praneša, kad dalis DNR gali priklausyti pačiam Leonardui da Vinčiui, tyrėjai įspėja, jog tai nėra galutinis įrodymas. Patvirtinti autentiškumą itin sunku, nes mokslininkai neturi su kuo palyginti mėginių: menininkas nepaliko palikuonių, o jo kapavietė buvo suardyta 19 a. pradžioje.

Iki šiol tirti vertingus objektus jų nepažeidžiant buvo didelis iššūkis. Dabar mokslininkai pritaikė „minimaliai invazinį“ metodą – švelnius nuoplovus, panašius į tuos, kurie naudojami muziejuose valymui. Taip surenkamos odos dalelės, prakaito pėdsakai, mikroorganizmai ir augalų žiedadulkės.

Dauguma aptiktų fragmentų priklauso bakterijoms, grybams ir augalams. Pavyzdžiui, rasti italinės avižuolės pėdsakai patvirtina artefakto kilmę iš 15–16 a. Italijos. Pakrančių karklai, paplitę palei Arno upę, tuo metu buvo naudojami krepšių pynimui ir medžio anglies gamybai dirbtuvėse. Itin įdomus radinys kūrinyje „Šventas vaikas“ – citrusinių augalų pėdsakai, suteikiantys tiesioginę nuorodą į istorinį kontekstą.

Nors tyrimas atskleidė retus vyriškos lyties DNR signalus, mokslininkai pabrėžia, kad reikalingi tolimesni darbai, siekiant galutinai atskirti senovinius biologinius pėdsakus nuo šiuolaikinės taršos.