Lietuva patenka į liūdnąjį šalių trejetuką: tai – rimtas ženklas valdžiai ir visai visuomenei

Tuo metu 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 806 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. asmenų mažiau negu 2021 m. pradžioje.

Nuo 2012 m. nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 197,6 tūkst., arba 6,6 proc.

Kaip savo tinklaraštyje algis-dziugys.blogspot.com pastebi Lietuvos energetikos instituto fizikas modeliuotojas Algis Džiugys, šie duomenys neatspindi šalies ateities.

Jis nurodo, kad, remiantis interneto svetainės „Visual Capitalist“ sparčiausiai nykstančių šalių reitingu, pirmosios trys šalys, kurių gyventojų turėtų sumažėti daugiausia, yra Bulgarija, Lietuva ir Latvija.

„Nustebino, kad pasaulyje sparčiausiai nykti turėtų Lietuva su Latvija ir Bulgarija, t.y. per 2020–2050 metus jose gyventojų turėtų sumažėtų daugiau nei 20 %. Iš paskos 4-toje vietoje seka Ukraina, o po jos Balkanų šalys“, – rašo A. Džiugys, pasidalijęs lentele, kaip per 2020–2050 m. turėtų kisti šalių gyventojų skaičius.

Fizikas pridūrė: „Suprantu dėl Ukrainos ir Balkanų šalių – ten arba neseniai kariauta, arba dabar kariaujama. O kas su kuo kariauja Lietuvoje?

Prognozavimo modelio tikslumo netikrinau ir būsiu dėkingas, jei kas patikrins ir praneš.

Tačiau, net jei modelis ir nėra pakankamai tikslus, tokios prognozės yra labai rimtas skambutis ir mūsų valdantiesiems, ir visai liaudžiai.

Todėl pasinaudodamas proga, vėl siūlau senas idėjas Lietuvai:

1) Priimti Konstitucijos pataisą, kad visokio plauko politikų (seimūnų, ministrų, padėjėjų bei patarėjų ir pan., ir t.t.) skaičius negalėtų viršyti numatyto procento nuo gyventojų skaičiaus (pvz., 0,1 proc.).

2) Nustatyti visokio plauko politikų algos priklausomybę nuo gyventojų skaičiaus.

Pvz., išvažiavo lietuvis svetur laimės ieškoti ir visiems visų lygių politikams bei valdininkams centu alga sumažėjo. Mirė per metus vienu daugiau nei gimė – vėl centu mažiau.

3) Valstybinis politinių partijų finansavimas irgi turi būti proporcingas gyventojų skaičiui, t.y. kiek sumažėja gyventojų, tiek sumažėja bendras politinių partijų finansavimas.

Juokauju, jei kas to nesuprato, nes nesitikiu, kad tokios idėjos gali būti kada nors įgyvendintos. Bet jūs siūlykite savo idėjas, gal nors jomis bus pasinaudota gelbėjant mūsų šalį“.

Gyventojai

Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui 2021 m. įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 19,7 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 24,5 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė.

2021 m. gimė 23,3 tūkst. kūdikių. Gyvų gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1 814, arba 7,2 proc. 2021 m. bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 8,3 (2020 m. – 9,0).

Lietuva patenka į liūdnąjį šalių trejetuką: tai – rimtas ženklas valdžiai ir visai visuomenei

2021 m. mirė 47,7 tūkst. žmonių.

Mirusių skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 4 199, arba 9,6 proc.

Mirusių skaičius tūkstančiui gyventojų padidėjo nuo 13,7 (2012 m.) iki 17 (2021 m.).

Sparčiausiai nykstančios šalys © „Visual Capitalist“ lentelė