Lietuvių kalbos egzaminas dvyliktokams nepasirodė sunkus

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,7 tūkst., mokyklinį - 8,8 tūkst. jaunuolių. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant gauti brandos atestatą.

Be šio egzamino, mokinys turi išlaikyti dar vieną pasirinktą brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.

Egzamino struktūra ir niuansai

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu dvyliktokai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos buvo pateikti du autoriai.

Mokiniai galėjo rinktis vieną autorių iš prie temos rekomenduojamųjų arba iš visų privalomų programos autorių sąrašo, jei rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. Rašydami literatūrinį rašinį, mokiniai antrą autorių galėjo pasirinkti savo nuožiūra.

Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą moksleiviai 20 minučių arba du kartus po dešimt minučių galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino trukmė - 4 val., mokyklinio - 3 val. 30 minučių.

Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins 260 vertintojų.

Egzamino rašinių temos

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu šiais metais kandidatai rinkosi vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotaujamųjų: „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?“ ir „Kada prieinama prie kraštutinumų?“ bei dviejų literatūrinio rašinio temų: „Muzikos reikšmės literatūroje“ ir „Intymumo vaizdavimas literatūroje“.

Rekomenduojamų autorių sąraše buvo Maironis, Marius Ivaškevičius, Vincas Krėvė, Marius Katiliškis, Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Jurgis Kunčinas.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino temas pakomentuoti sutiko Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė.

Pasak jos, samprotavimo rašinio tema apie vaizduotę jau yra buvusi, kaip ir Maironis, kaip privalomas autorius, kelių niuansų skirtumu. Tačiau literatūrinio rašinio temos pedagogei atrodo siauros ir nepakankamai apibrėžtos.

„Manau, kad literatūrinio rašinio tema „Muzikos reikšmė literatūroje“ yra siauroka, nes neturime daug išplėtotų motyvų, jie pakankamai panašūs, o dviejose pastraipose reikia lyginti ir atrasti ne tik panašumus, bet ir skirtumus. Žinoma, Radauskas suteikia daugiau erdvės, bet poezijai dėl ypač intensyvaus kurso nėra skiriama tiek laiko, kad būtų išnagrinėti visi aspektai.

Temoje „Intymumo vaizdavimas literatūroje“ daugelį moksleivių galėjo sutrikdyti pats žodis „intymumas“. Tada reikia prie sąvokų apsibrėžti, kuo intymumas skiriasi nuo meilės. Bet šita tema leidžia remtis ne tik paminėtais autoriais, todėl ji įdomi ir įvairiapusiška.

Daugiausiai erdvės suteikianti tema - „Kada prieinama prie kraštutinumų?“ Ji atveria plačias galimybes remtis įvairiais kultūriniais, socialiniais, istoriniais kontekstais, yra nemažai vertingos grožinės literatūros, nagrinėjančios panašias problemas", - teigė L. Bručkienė.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Vytautas Staugas sakė, jog samprotavimo temos nebuvo sudėtingos, o jų formuluotės aiškios, be dviprasmybių. Tačiau literatūrinio rašinio temas pedagogas įvardino kaip labai specifines ir keblias.

„Aišku, kad dauguma moksleivių rinkosi rašyti apie kraštutinumus, nes tai labai plati tema, kurią tikrai daugelis autorių atskleidė savo kūriniuose.

Tema apie vaizduotę egzamine jau yra buvusi, tačiau ji - patogi, nes yra galimybė į tai pasižiūrėti labai plačiai, juk menas gimsta iš vaizduotės.

Keblesnės buvo literatūrinio rašinio temos. Tema apie muziką yra labai specifinė ir siaura. O apie intymumą galima plačiau kalbėti, apsibrėžti kryptį.

Autoriai visoms temoms parinkti tinkami: jie tikrai savo kūriniuose rašė įvardintomis temomis. Tačiau jie - tik rekomenduojami, todėl patys mokiniai rinksis sau patogius autorius", - sakė V. Staugas.

Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Vidos Ivanauskienės teigimu, dabartinių vaikų žodynas yra labai ribotas, todėl jie sunkiai gaudosi net elementarių žodžių prasmėse, o ką ką ir kalbėti apie tokius kaip „intymumas“.

„Vienuoliktokai, perskaitę šių metų lietuvių kalbos rašinio temas, sakė, jog jos sudėtingos, ir klausė manęs žodžio “intymumas„ reikšmės.

Jie skaito tekstus, knygas tik verčiami ir per jėgą, kad gautų teigiamą balą. Bet į smulkesnes detales skaitydami jie nebekreipia dėmesio, nors yra mokomi skonėtis bei grožėtis tekstu. Kalbant apie teksto interpretaciją, aš su išgąsčiu laukiu, kaip jie tai darys, nes tekstą jie skaito ir suvokia paviršutiniškai, tiesmukai“, - atviravo V. Ivanauskienė.

Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Daivos Balčiūnienės nuomone, rašinių temos buvo gana sudėtingos ir ne tokios artimos gimnazistams, kaip mokytojai tikėjosi.

„Literatūrinio rašinio temų raktiniai žodžiai „muzika“ ir „intymumas“ tikrai kelia daug nerimo bei abejonių. Na, samprotavimo rašinių temos gal ir yra arčiau jų gyvenimo. Mane truputį nustebino parinkti temoms autoriai.

Tai viena laimė, kad mokiniai turi galimybę juos keisti, nes pateikti autoriai yra tik rekomenduojami. Tikiu, kad kažkaip dvyliktokai išsilukštens ir išvystys temas“, - sakė D. Balčiūnienė.

Kraštutinumai - populiariausia rašinio tema

Vytauto Didžiojo gimnazijos dvyliktokas Andrius sakė, kad rinkosi samprotavimo temą „Kada prieinama prie kraštutinumų?“ ir rėmėsi Vinco Krėvės kūriniu „Skirgaila“ ir Albero Camiu romanu „Svetimas“.

„Iššūkis buvo prisiminti autorius. Vinco Krėvės kūrinį dar gerai prisiminiau, o Albero Camiu kūrinio skaityti ėjau prie kompiuterio. Iš pradžių rašyti buvo sunku, bet paskui visai lengvai ėjosi.

Man pavyko pasiekti 500 žodžių apimties ribą, bet didelių balų nesitikiu - svarbiausia išlaikyti“, - atviravo Andrius.

Kita Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė Greta taip pat rinkosi temą apie kraštutinumus, šimtuko gauti nesitiki, bet reikiamą žodžių kiekį surinko be didelių pastangų.

Merginos teigimu, didžioji dalis moksleivių nesirinko literatūros rašinio, nes mokykloje gimnazistai yra stipriau ruošiami samprotavimo rašiniams.

„Mokykloje yra labai mažai skiriama dėmesio literatūros rašinio struktūrai ir mokymuisi, todėl manau, kad didelė dalis dvyliktokų rinkosi samprotavimo rašinių temas, ypač antrąją“, - sakė Greta.

Klaipėdos licėjaus dvyliktokė Meda rinkosi pirmąją samprotavimo rašinio temą „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?“, tačiau savo matymui pagrįsti rėmėsi ne rekomenduotais autoriais, bet rašytojų Antano Škėmos ir Jurgio Savickio kūriniais.

„Buvau nustebusi, kad visiškai nejaučiau streso: man labai lengva buvo rašyti.

Net pati nustebau, kad prirašiau per 700 žodžių, nes pamokų metu jų pritrūkdavau.

Didžiausias iššūkis buvo sutilpti į duotą egzamino laiką. Man jo tikrai pritrūko rašiniui pasitikrinti ir ištobulinti.

Iš pateiktų rašinių temų tikrai nebūčiau rinkusis apie kraštutinumus ir intymumą. Kraštutinumo sąvoka nebuvo iki galo aiški ne tik man, bet ir mano klasės draugams, su kuriais bendravau po egzamino.

O intymumo temai pagrįsti mokykloje skaitėme mažai kūrinių, vieno iš jų, Jurgio Kunčino romano „Tūla“, perskaityti tiesiog nespėjome. Iš egzamino tikiuosi gauti apie 80 procentų“, - pasakojo Meda.

Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 12 dienos. Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai nuo šių metų gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis.