Kol vieni tėvai braukia prakaitą, mėgindami pokalbį nukreipti kita linkme, kiti griebiasi pasakų apie gandrus, o treti jau ima suprasti, kad su atsakymu į šį klausimą prasideda jų vaiko lytiškumo ugdymas, todėl jis turi būti apgalvotas ir atsakingas.
Natūralus smalsumas
Psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė aiškina, kad pokalbių apie lytiškumą pradžią diktuoja ne konkretus vaiko amžius, bet jo smalsumas ir susidomėjimas šia tema.
„Vaikams augant, natūraliai kyla klausimai apie tai, iš kur jie atsirado, kaip gimė. Tokie klausimai gali kilti įvairaus amžiaus vaikams, priklausomai nuo aplinkos. Dažniausiai tai nutinka trejų ketverių metų amžiuje, ypač jeigu šeimoje laukiamasi kūdikio.“
Ekspertė pabrėžia, kad tėvai neturėtų iš anksto nustatyti konkretaus laiko pokalbiams apie lytiškumą – svarbiausia stebėti vaiko poreikius ir atsakyti į jam natūraliai kylančius klausimus.
„Juk šie pokalbiai iš esmė yra ne apie seksualumą – vaikams paprasčiausiai rūpi jų kilmė. Šie klausimai kyla natūraliai: stebint aplinką, matant besilaukiančią mamą, mąstant apie savo atsiradimą, stebint santykius tarp suaugusiųjų, apsikabinimus ir bučinius“, – sako psichologė.
Jei vaikas susidomėjimo šiomis temomis nerodo, psichologė pataria pokalbių neskubinti.
„Nereikėtų forsuoti pokalbių vien dėl baimės pavėluoti suteikti informaciją, – pabrėžia psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė. – Vaikui, kuris domisi pasauliu ir kuris nebijo apie jį mūsų paklausti, tikrai suspėsime suteikti visą reikiamą informaciją.
Svarbu neskubinti įvykių: tinkamiausias laikas yra tuomet, kai vaikui kyla natūralūs klausimai.“
Amžiui pritaikyti atsakymai
Psichologė pastebi, kad dauguma tėvų jaučia didelį nerimą ir baimę, nežinodami, kaip tinkamai pateikti vaikams informaciją apie lytiškumą, baiminasi, kad vaikas dar per mažas suprasti.
Tačiau G.Gutautė-Klimienė ramina:vaikams nereikia sudėtingų paaiškinimų. „Svarbu suprasti, kad maži vaikai neklausia apie tai, ką įsivaizduoja suaugusieji.
Dažnai vaikai klausia paprastų dalykų ir jiems pakanka paprasto, amžių atitinkančio paaiškinimo – pavyzdžiui, kad mamytė su tėveliu vienas kitą myli, todėl mamytės pilvelyje auga vaikelis. Arba galima pasakyti, kad mamos pilvelyje auga tėčio sėklytė“, – sako ji.
Vėliau, vaikui augant ir kylant gilesniems klausimams, informacijos galima suteikti daugiau. „Vėliau jau jie susidomi, kaip ta sėklytė ten patenka.
Pradžioje vėlgi gali pakakti pasakyti, kad sėklytė susiduria su mamos kiaušinėliu, ir vaikutis pradeda augti. Dažnai vaikams daugiau klausimų ir nebekyla“, – teigia G.Gutautė-Klimienė.
Kurti saugią aplinką
Prasidedant paauglystei, vaikus itin domina besikeičiantis kūnas. Tėvai, anot psichologės, turi būti pagrindinis žinių apie kūno pokyčius šaltinis. „Vaikų šis pokytis neturi gąsdinti.
Mergaitės turi žinoti apie mėnesines, augančias krūtis, kintančias formas. Berniukai – apie erekciją, plaukuotumą ir kitus brendimo metu vykstančius pokyčius.
Svarbu paaiškinti, kad viskas, kas vyksta jų kūnuose, – tai natūrali brendimo dalis. Žinios vaikams suteikia ramybės ir saugumo pojūtį.“
G.Gutautė-Klimienė aiškina, kad daugeliui tėvų pokalbiai apie lytiškumą kelia nerimą dėl jų pačių patirties: „Iš tiesų dažniausiai problema kyla ne vaikams, bet tėvams, kurie jaučiasi nepatogiai, nes visą gyvenimą tai buvo tabu tema.
Dauguma dabartinių suaugusiųjų dar augo tais laikais, kai šiomis temomis su savo tėvais visai nekalbėjo.“
Nerimaujantiems tėvams psichologė siūlo visų pirma permąstyti savo santykį su šia tema ir išsiaiškinti, iš kur kyla baimės bei diskomfortas.
„Reikėtų pagalvoti, kodėl ši tema turėtų būti tabu, – tikina G.Gutautė-Klimienė. – Kalbame apie natūralius kūno procesus ir žmogiškus santykius. Tačiau suprantu, kad įsisenėjusius įsitikinimus nelengva pakeisti. Kartais gali būti naudinga pasikonsultuoti su psichologu.“
Ekspertė įsitikinusi, kad vaikams reikalinga pokalbiams saugi aplinka, kurios neturėjo dauguma suaugusiųjų. „Vaikui turi būti jauku klausti bet kokių klausimų.
Tuo pat metu jis turi žinoti, kad visada gaus atsakymą. Net jei suaugęs nežino, ką tuo metu atsakyti, jis gali paprašyti laiko: „palauk, aš truputį pagalvosiu, kaip tau geriau atsakyti“, – pataria G.Gutautė-Klimienė.
Toks atsakymas, anot psichologės, tinka ir situacijose, kai netikėtais klausimais vaikai nustebina viešose vietose, pavyzdžiui, susidomi parduotuvėje prie kasų sustatytais lubrikantais arba prezervatyvais.
„Paprasčiausia strategija suaugusiajam – pasakyti, kad apie tai paaiškins namuose. Arba atsakyti ką nors labai paprasto – kad tai apsaugėlė, kad nebūtų vaikučių, kol jų nenori. Dažnai vaikams tokio paprasto paaiškinimo visiškai užtenka“, – pataria pašnekovė.
Pasitelkite pagalbines priemones
Psichologė įspėja, kad vaikai, kurie negauna atsakymų iš tėvų, dažnai jų ima ieškoti pas draugus ar internete: „O atsakymų ten galima rasti įvairiausių… Būna, kad vaikai internete randa ir pornografijos.
Tokiu atveju labai svarbu nepykti ant vaiko – jam tiesiog smalsu. Vertėtų paaiškinti, kad tai, ką jis mato, neturi nieko bendra su realybe.“
Tėvams, kuriems sudėtinga bendrauti lytiškumo temomis su savo vaikais, G.Gutautė-Klimienė rekomenduoja pasitelkti pagalbines priemones: „Tam tinka knygos: kartu skaitai, aiškiniesi. Jei vaikui kyla klausimų, tėvai gali atsakyti rodydami paveikslėlius, nuotraukas, aiškindami knygos žodžiais. Tai puiki pagalba tėvams, kurie jaučiasi neužtikrinti.“
Be knygų, ekspertė pataria šeimos nariams drauge žiūrėti dokumentinius edukacinius filmukus apie žmogaus kūną ir jo vystymąsi, naudoti anatominius žmogaus kūno modelius ar paveikslėlius, naudoti vaikui suprantamas analogijas iš gamtos pasaulio, pavyzdžiui, kaip gyvūnai rūpinasi savo jaunikliais, taip pat galima lankyti švietėjiškus užsiėmimus, kuriuos veda specialistai.
„Labai svarbu, – priduria psichologė, – kad tėvai ir patys domėtųsi, skaitytų literatūrą apie vaikų lytiškumo ugdymą, lankytų seminarus tėvams. Kuo daugiau žinių turės, tuo lengviau jiems bus kalbėtis su vaikais.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą