„Importo draudimas skirtas apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir dar labiau sumažinti ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija, tęsiančias ir remiančias agresijos karą su Ukraina“, – teigė ministerija.
Latvija, NATO ir Europos Sąjungos narė, yra Ukrainos sąjungininkė, abi šalys turi sienas su Rusija ir Baltarusija.
Latvija susiduria su Maskvos hibridinėmis atakomis nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Kibernetinių atakų, dronų įsiveržimų ir dezinformacijos akivaizdoje šalis, buvusi okupuota sovietų, pastaraisiais metais daug investuoja į savo saugumą, baimindamasi, kad gali tapti Maskvos taikiniu.
Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Latvijoje yra didelė rusakalbių mažuma – rusai sudaro maždaug ketvirtadalį gyventojų.
Draudimas įsigaliojo rugsėjo 1 d. ir yra pirmasis Europoje tokio pobūdžio draudimas, taikomas Rusijos vartojimo prekėms. Jis taip pat taikomas kitoms vartojimo prekėms, įskaitant drabužius, žaislus ir sporto įrangą.
Pasak Latvijos vyriausybės, taip siekiama „stiprinti visuomenės atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą informacinėje erdvėje“.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, nuo karo Ukrainoje pradžios importas iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo maždaug 91 procentu.
Tačiau knygos ir spausdinti leidiniai vis dar sudarė vieną didžiausių likusių vartojimo prekių importo iš Rusijos kategorijų.
Ryga anksčiau panaikino PVM lengvatas Latvijoje rusų kalba leidžiamiems leidiniams ir siekia sumažinti rusų kalbos vartojimą švietime, tai grindžia poreikiu kovoti su Maskvos kišimusi ir geriau integruoti rusakalbius.
Gegužės mėnesį Rusija paskelbė ketinanti paduoti Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų.
Baltijos šalys kaltina Maskvą, kad ši naudojasi rusų etnine mažuma, smarkiai padidėjusia sovietų okupacijos laikotarpiu nuo 1940 iki 1990 metų, siekdama kurstyti įtampą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą