Magistro studijos neišvykstant iš Lietuvos: kaip veikia studijos užsienio universitete?

Tačiau studijų modeliai keičiasi. Šiandien dalis užsienio aukštųjų mokyklų magistrantūros programas siūlo nuotoliniu būdu, todėl studentas gali gyventi Lietuvoje, tęsti profesinę veiklą ir tuo pačiu studijuoti užsienio universitete.

Toks formatas ypač aktualus žmonėms, kurie jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje ir magistro studijas vertina kaip kitą profesinio augimo etapą, tačiau nenori keliems metams sustabdyti savo karjeros ar persikelti į kitą šalį.

Todėl magistro studijos užsienio universitete neišvykstant iš Lietuvos tampa viena iš alternatyvų tradiciniam studijų modeliui.

Kaip galima studijuoti užsienio universitete gyvenant Lietuvoje?

Pagrindinis tokio studijų modelio principas gana paprastas: studentas studijuoja užsienio aukštojoje mokykloje, tačiau mokymosi procesas organizuojamas nuotoliniu būdu.

Tai reiškia, kad paskaitos, mokymosi medžiaga, užduotys, projektai ir kita studijų veikla pasiekiama internetu. Priklausomai nuo konkrečios programos, dalis paskaitų gali vykti nustatytu laiku, o kita dalis mokymosi medžiagos gali būti prieinama studentui jam patogiu metu.

Svarbu suprasti, kad nuotolinis studijų formatas nekeičia to, kuri institucija vykdo studijas. Studentas stoja į konkrečią aukštąją mokyklą, studijuoja jos magistrantūros programoje ir, sėkmingai įvykdęs programos reikalavimus, gauna tos institucijos suteikiamą kvalifikaciją.

Skiriasi daugiausia pats studijų organizavimo būdas.

Dėl to geografinė studento vieta tampa gerokai mažiau svarbi nei tradicinių studijų atveju.

Kodėl toks modelis patrauklus jau dirbantiems specialistams?

Baigus bakalauro studijas žmonių situacija dažnai pasikeičia. Atsiranda nuolatinis darbas, profesiniai įsipareigojimai, šeima, finansiniai įsipareigojimai ar kiti planai.

Tokiam žmogui sprendimas metams ar dvejiems persikelti į kitą šalį gali būti kur kas sudėtingesnis nei ką tik bakalauro studijas baigusiam studentui.

Nuotolinės magistrantūros studijos leidžia šį konfliktą sumažinti.

Žmogus gali tęsti darbą Lietuvoje, išlaikyti savo pajamas ir tuo pačiu investuoti į aukštesnio lygio išsilavinimą.

Tai ypač svarbu specialistams, kuriems magistro studijos nėra pirmasis žingsnis į darbo rinką. Dažnai jos pasirenkamos jau turint keletą metų profesinės patirties ir aiškiau suprantant, kokių žinių reikia norint kilti karjeros laiptais, pereiti į kitą sritį arba imtis vadovaujančių funkcijų.

Tokiu atveju studijų turinys gali būti iš karto siejamas su realiomis situacijomis darbe.

Užsienio universitetas nebūtinai reiškia gyvenimą užsienyje

Vienas iš didžiausių nuotolinių studijų pokyčių yra pats tarptautinių studijų suvokimas.

Anksčiau frazė „studijos užsienyje“ beveik automatiškai reiškė fizinį išvykimą į kitą šalį. Dabar šios dvi sąvokos nebūtinai turi būti susijusios.

Studentas gali gyventi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste ir tuo pačiu būti užsienio aukštosios mokyklos studentu.

Tokia galimybė išplečia programų pasirinkimą.

Renkantis magistrantūrą nebūtina apsiriboti tik tuo, kokios programos siūlomos artimiausiuose universitetuose. Galima vertinti programas pagal jų turinį, specializaciją, studijų metodiką ir tai, kiek jos atitinka konkrečius profesinius tikslus.

Tai tampa vis svarbiau darbo rinkoje, kurioje profesinės sritys ir reikalingos kompetencijos keičiasi greičiau nei anksčiau.

Kuo nuotolinės magistro studijos skiriasi nuo tradicinių?

Didžiausias skirtumas yra mokymosi organizavimas.

Tradicinėse studijose studentas didelę dalį paskaitų lanko fiziškai universiteto auditorijose. Nuotolinėse studijose didžioji mokymosi proceso dalis perkeliama į skaitmeninę aplinką.

Tačiau tai nereiškia, kad studentas tiesiog gauna mokymosi medžiagą ir mokosi visiškai savarankiškai.

Šiuolaikinėse nuotolinėse programose gali būti naudojamos tiesioginės paskaitos, virtualios diskusijos, konsultacijos su dėstytojais, grupiniai projektai, praktinės užduotys ir įvairios mokymosi platformos.

Studentui vis tiek reikia laikytis programos reikalavimų, atlikti užduotis, atsiskaityti ir pasiekti nustatytus akademinius rezultatus.

Todėl žodis „nuotolinės“ pirmiausia apibūdina vietą ir studijų organizavimo formatą, o ne mažesnį studijų intensyvumą.

Lankstumas nereiškia, kad studijoms nereikės laiko

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį verta įvertinti prieš stojant.

Galimybė studijuoti iš namų kartais gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad nuotolinės studijos reikalauja mažiau pastangų.

Iš tikrųjų magistro programa išlieka aukštesnės pakopos studijomis, todėl studentui reikia skirti laiko paskaitoms, literatūros analizei, individualioms ir grupinėms užduotims, projektams bei baigiamajam darbui.

Pagrindinis privalumas yra ne mažesnis darbo kiekis, o galimybė geriau integruoti studijas į savo kasdienį gyvenimą.

Pavyzdžiui, žmogui nereikia kiekvieną dieną skirti laiko kelionei į universitetą ar keisti gyvenamosios vietos vien dėl studijų.

Sutaupytas laikas gali būti panaudotas mokymuisi arba profesinei veiklai.

Ką verta patikrinti renkantis programą?

Programų pasirinkimas gali būti didelis, todėl vien to, kad studijos vyksta nuotoliniu būdu, nepakanka.

Pirmiausia verta įvertinti pačią aukštąją mokyklą ir tai, kokią kvalifikaciją ji suteikia.

Taip pat svarbus programos turinys. Panašiai pavadintos magistrantūros programos skirtinguose universitetuose gali labai skirtis savo moduliais, metodika ir praktiniu pritaikymu.

Jeigu pagrindinis tikslas yra profesinis augimas, verta žiūrėti, ar studijų dalykai atitinka realias kompetencijas, kurių reikia norimoje karjeros kryptyje.

Svarbu įvertinti ir studijų kalbą.

Tarptautinės programos dažnai vykdomos anglų kalba, todėl studentui reikia turėti pakankamus kalbos įgūdžius ne tik suprasti paskaitas, bet ir skaityti akademinę literatūrą, rengti darbus bei dalyvauti diskusijose.

Dar vienas kriterijus yra studijų organizavimo tvarka. Dirbančiam žmogui labai svarbu iš anksto suprasti, kiek paskaitų vyksta konkrečiu laiku ir kiek studijų proceso galima planuoti savarankiškai.

Studijos ir darbas gali papildyti vienas kitą

Magistrantūros studijos dažnai turi didžiausią praktinę vertę tada, kai studentas jau turi realios profesinės patirties.

Teorinę medžiagą galima susieti su situacijomis, su kuriomis susiduriama darbe.

Pavyzdžiui, vadybos, finansų, rinkodaros, technologijų, tiekimo grandinių ar kitose srityse dirbantis specialistas gali analizuoti ne vien teorinius atvejus, bet ir savo organizacijos problemas.

Kartu atsiranda ir priešingas efektas.

Profesinė patirtis padeda geriau suprasti studijų medžiagą, o studijų metu įgyjamos žinios gali padėti kitaip vertinti kasdienius profesinius sprendimus.

Dėl šios priežasties nuotolinis formatas nėra vien patogumo sprendimas. Kai kuriems žmonėms galimybė nenutraukti darbo gali būti svarbi ir pačių studijų kokybei.

Ar nuotolinės magistrantūros studijos tinka visiems?

Nebūtinai.

Žmonėms, kuriems labai svarbi fizinė universiteto aplinka, kasdienis bendravimas auditorijoje ir studentų miestelio gyvenimas, tradicinės studijos gali būti patrauklesnės.

Nuotolinis formatas dažniausiai geriausiai tinka žmonėms, kurie geba savarankiškai planuoti laiką ir išlaikyti mokymosi discipliną.

Dirbant visu etatu tai tampa ypač svarbu.

Jeigu paskaitos ir užduotys nuolat atidedamos iki paskutinės minutės, lankstumas gali tapti ne privalumu, o problema.

Todėl prieš stojant verta realistiškai įvertinti, kiek valandų per savaitę bus galima skirti mokymuisi ir kaip studijos derės su darbo bei asmeniniu grafiku.

Ar būtina rinktis magistrantūrą iš karto po bakalauro?

Ne.

Magistro studijos gali būti prasmingos tiek iš karto po bakalauro, tiek po kelių ar net keliolikos metų profesinės veiklos.

Kai kurie žmonės renkasi tęsti studijas iš karto, kol dar nėra nutolę nuo akademinio mokymosi ritmo.

Kitiems naudinga pirmiausia įgyti profesinės patirties.

Po kelių metų darbo dažnai tampa daug aiškiau, kokios kompetencijos reikalingos norint pasiekti kitą karjeros etapą.

Tada magistrantūros programa pasirenkama ne vien pagal studijų krypties pavadinimą, o pagal konkrečius profesinius tikslus.

Nuotolinės studijos šiuo atveju suteikia papildomos laisvės, nes grįžtant į universitetą nebūtina atsisakyti jau sukurtos profesinės pozicijos.

Platesnis programų pasirinkimas tampa svarbiu privalumu

Vienas įdomiausių tarptautinių nuotolinių studijų aspektų yra galimybė rinktis iš programų, kurios nebūtinai siūlomos vietinėje rinkoje.

Aukštosios mokyklos gali specializuotis tam tikrose srityse arba siūlyti labai konkrečias magistrantūros kryptis.

Todėl žmogus gali pradėti paiešką ne nuo klausimo „kuriame universitete galėčiau studijuoti?“, o nuo klausimo „kokios žinios ir kompetencijos man reikalingos?“.

Tai gana reikšmingas pokytis.

Geografiniai apribojimai tampa mažesni, todėl didesnę reikšmę įgyja programos turinys ir jos atitikimas asmeniniams bei profesiniams tikslams.

Kaip priimti galutinį sprendimą?

Prieš pasirenkant magistrantūros programą verta sau atsakyti į kelis paprastus klausimus.

Kokio karjeros pokyčio tikiuosi po studijų?

Ar noriu gilinti jau turimas kompetencijas, ar pereiti į naują sritį?

Ar galėsiu realiai derinti studijas su darbu?

Ar man tinkamas mokymasis anglų kalba?

Kas vykdys studijas ir kokią kvalifikaciją gausiu jas baigęs?

Kiek lankstus yra konkrečios programos grafikas?

Koks programos turinys ir kiek jis atitinka mano profesinius tikslus?

Tokie klausimai dažnai yra svarbesni už vien universiteto ar programos pavadinimą.

Tarptautinės studijos tampa pasiekiamos neišvykstant iš Lietuvos

Nuotolinis mokymasis pakeitė vieną svarbiausių aukštojo mokslo apribojimų: studijų vietą.

Norint studijuoti užsienio aukštojoje mokykloje ne visada būtina persikelti į kitą šalį. Galima gyventi Lietuvoje, tęsti darbą, išlaikyti savo profesinius ir asmeninius įsipareigojimus bei tuo pačiu siekti magistro laipsnio tarptautinėje akademinėje aplinkoje.

Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems magistrantūra yra ne gyvenimo sustabdymas keliems metams, o kitas nuoseklus karjeros etapas.

Todėl renkantis studijas verta vertinti ne vien artimiausius universitetus. Šiandien galima pradėti nuo norimos studijų krypties, programos turinio ir profesinio tikslo, o tik tada ieškoti aukštosios mokyklos, kuri tokią galimybę siūlo tinkamu formatu.

Galimybė studijuoti užsienio universitete neišvykstant iš Lietuvos būtent ir suteikia daugiau laisvės rinktis pagal tai, ko žmogui iš tikrųjų reikia jo tolesnei karjerai.