Majų civilizacijos žlugimo paslaptį padėjo atskleisti urvų stalagmitai

Kaip teigiama rugpjūčio 13 d. žurnale Science Advances paskelbtame tyrime, mineralų susidarymas leido mokslininkams suprasti sezoninius kritulių kiekius. Jie palygino juos su IX ir X a. archeologiniais radiniais, kai majų kultūra ėmė nykti.

To priežastys iki šiol nėra aiškios. Tačiau daugelis mokslininkų mano, kad sausros suvaidino svarbų vaidmenį. Tuo laikotarpiu majų populiacija regione mažėjo, o šiaurėje kultūra klestėjo.

Tyrimo bendraautorius Danielis H. Jamesas iš Kembridžo universiteto sakė, kad buvo keletas teorijų apie žlugimo priežastis: prekybos kelių pasikeitimai, karas arba stipri sausra.

Jamesas ir jo kolegos tyrė metinius stalagmito augimo sluoksnius iš urvo netoli Teko miesto Jukatane.

„Live Science“ pažymi, kad jie panašūs į medžių metinius žiedus. Šie sluoksniai įrašo informaciją apie tai, kiek vandens per metus lašėjo nuo urvo lubų. O kiekvieno sluoksnio cheminės sudėties pokyčiai suteikė mokslininkams informacijos apie kritulių kiekį kiekvienų metų drėgnuoju sezonu, kuris trunka nuo gegužės iki spalio.

Mokslininkų komanda įrodė, kad tarp 871 ir 1021 m. e. m. buvo aštuoni sausros sezonai, trukę ilgiau nei trejus metus, kai kuriuos iš jų skyrė tik vieneri drėgni metai. Viena iš sausros buvo ypač ilga ir truko 13 metų. Mokslininkų teigimu, šie ilgalaikiai sausros periodai kėlė grėsmę majų žemės ūkiui ir galbūt sukėlė badą.

Nors majai galėjo laikyti vandenį rezervuaruose ir cisternose, sausros, tikėtina, buvo pakankamai stiprios, kad destabilizuotų regiono sostinę Ušmalą, teigiama tyrime. Pavyzdžiui, majai per sausros laikotarpius nustojo statyti paminklus ir rašyti ant jų datas, o politinė sistema žlugo praėjus keleriems metams po stipriausios sausros.

Po to majų civilizacija persikėlė į šiaurę, palikdama savo miestus. Tuo pačiu civilizacija prarado didelę dalį savo politinės ir ekonominės galios.