Mediacijos tikslas - sudaryti sąlygas ginčą išspręsti patiems jo dalyviams ir neįsikišant teismams, su specialiai apmokyto mediatoriaus pagalba. Siekiant tokios taikos reikia noro, šiek tiek laiko, o vietoj emocijų pasitelkti sveiką protą. Atrodo, nedaug, bet ne visiems tai pasiekiama.
Sprendimai - nuleidus garą
Nuo 2020-ųjų neišsprendus šeimos ginčų, tokių kaip skyrybos, išlaikymo vaikams, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo su tėvais klausimai, negalima kreiptis tiesiai į teismą - pirmiausia privaloma pasinaudoti mediacija - taikiu keliu.
Nusprendusiems nesutarimus tęsti be teismo reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT), o tarpininką skiria Lietuvos mediatorių rūmai, vienijantys šiuos specialiai apmokytus ir kvalifikacijos egzaminus išlaikiusius specialistus.
Jų paslaugas apmoka valstybė, o teismas tik patvirtina su mediacija pasiektą taikos sutartį.
Mediatorės Indrės Kasiulaitės manymu, taikus sprendimas priklauso nuo to, kaip pavyksta užmegzti ryšį su ginčo pusėmis.
"Sakyčiau, kad pagrindinis dalykas yra pasitikėjimas mediatoriumi, jeigu jis sugeba užmegzti ryšį su šalimis ir pamažu atkuriamas tarpusavio pasitikėjimas tarp žmonių, o tada pavyksta ir dėl laiko susitarti, ir prie vieno stalo susėsti su mažiau emocijų, tada bus daugiau racionalumo ir analizuoti situaciją, gilintis į detales, į faktus, o ne į emociją. Ir tai padeda.
Aišku, ir emocinis išsiventiliavimas duoda naudos, nebėgame nuo emocijų per mediaciją", - pasakojo mediatorė.
Kandidatai į mediatorius privalo baigti specialius mokymus, išlaikyti egzaminą - tai pasiekia tik apie pusė norinčiųjų.
„Žinant specialias konflikto sprendimo, pokalbio vedimo, fasilitavimo technikas, bendraujant su ginčo šalimis lengviau sekasi rasti sprendimą.
Mediatorius tik skatina dialogą, jo misija yra sudaryti aplinką kalbėtis, išgirsti vienas kito poziciją, rasti, kas konkrečiai netinka, ir tada gilintis į tikruosius interesus ir pažiūrėti, ką dar galima padaryti, kur vienas kitam gali nusileisti arba sukurti sprendimus, kurie tenkintų abiejų šalių poreikius“, - sakė I. Kasiulaitė.
Taika gali baigtis ir teisme jau pradėta nagrinėti byla, tokiu atveju VGTPT skiria teismo mediatorių.
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas ir mediatorius Marius Dobrovolskis sako, kad žmonės taikiai susitarti geba supratę, kad reikia vadovautis sveiku protu, bei tai, kad jie, o ne teisėjas gali nulemti sprendimą byloje.
"Aš manau, kad sutarimą lemia sveikas protas bei galimybė šiek tiek daryti įtaką galutiniam sprendimui. Nes bylą nagrinėjantis teisėjas situaciją vertins pagal teisės normas, teismų praktiką ir priims tokį sprendimą, kuris bus teisiškai objektyvus.
O kai prasideda teisminė mediacija, tai šalys viena kitai daro tam tikras nuolaidas ir turi galimybę daryti įtaką sprendimui. Tokiu atveju gali būti sudaryta taikos sutartis, kurią teisėjas patvirtins, ta sutartis prilygsta teismo sprendimui.
Suveikia sveikas protas, nuslopsta emocijos, įsijungia racionalus mąstymas, atsiranda abipusis geranoriškumas ir susitaikoma.
Kartais būna ir taip, kad abi pusės yra įsitikinusios, jog nepavyks susitaikyti, šeimos bylose būna labai rimtų ginčų, bet žmonės randa bendrą išeitį: suveikia sveikas protas, nuslopsta emocijos, įsijungia racionalus mąstymas, atsiranda abipusis geranoriškumas ir, žiūrėk - susitaiko, išsisprendžia tos bylos“, - “Vakarų ekspresui" pasakojo M. Dobrovolskis.
Jo teigimu, kartais sprendimo paieškas sugriauna iš naujo įsiplieskusios emocijos: „Būna, kad emocijos ir vėl užvaldo - per mano kaip mediatoriaus praktiką visko pasitaiko.“
Taika - vis dažniau
Pasak VGTPT direktorės pavaduotojos Astos Slidziauskienės, dažniausiai mediatoriams tenka padėti tėvams, kurie nesutaria dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos.
„Pastebima tendencija, kad daugiausia ginčų sprendžiama mediacijoje vaikų išlaikymo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimais“, - teigė ji „Vakarų ekspresui“.
Tarnybos duomenimis, po mediacijos teismų nepasiekia vis daugiau ginčų.
„Pernai taikiai išspręstų šeimos ginčų užfiksuota 2 234 atvejais. Palyginti su ankstesniais metais, matomas dinamiškas didėjimas: 2023 metais - 1 972, 2022 metais - 1 713, 2021 metais - 1 587, o 2020 metais - 1 045“, - nurodė A. Slidziauskienė.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų atstovė Monika Vismantė teigia, kad teisminės mediacijos būdas dažniausiai taikomas šeimos ginčuose, nors pasitaiko ir bylų dėl atleidimo iš darbo, žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarčių nevykdymo ar nuosavybės teisės gynimo.
Atstovės pateikti duomenys rodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2023 metais inicijuoti 79, 2022 metais - 71, 2021 metais - 63, o 2020 metais - 34 teisminės mediacijos procesai.
„Tokia statistika neabejotinai rodo žmonių norą spręsti ginčus taikiai bei, padedant profesionaliems mediatoriams, patiems ieškoti priimtiniausio taikaus ginčų sprendimo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Vismantė.
Galėtų būti daugiau
Mediatorė I. Kasiulaitė sako, kad taikiai išspręstų ginčų galėtų būti daugiau, jeigu privalomosios mediacijos procedūros nebūtų vykdomos formaliai - bent taip rodo specialaus Teisingumo ministerijos atlikto tyrimo rezultatai.
„Visos tyrime dalyvavusios pusės paminėjo, kad mediacijos pasiūlymai buvo siunčiami labai formaliai, dėl to didžioji dalis atsisako arba nesutinka, nes nesupranta tų pasiūlymų, turėdami per mažai informacijos - kas ta mediacija ir ką reikia daryti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė I. Kasiulaitė.
Ji neatmeta galimybės, kad žmonės mediacijos pasiūlymų nesupranta dėl to, kad jie surašyti naudojant specifinius teisinius terminus ir formuluotes: „Institucijos įgyvendina įstatymų numatytą pareigą realiai be jokio paaiškinimo.“
Mediacijos pasiūlymas yra pirmas veiksmas, nuo kurio prasideda bandymai susitarti taikiai, nuo reakcijos į šį kvietimą priklauso, kaip ginčas vystysis toliau.
Naujausia VGTPT veiklos ataskaita rodo, kad 2023 metais iš viso gauta beveik 8,5 tūkst. prašymų dėl privalomosios mediacijos, o 4 444 atvejais ji baigėsi net neprasidėjusi - kai viena iš ginčo pusių su tokio sprendimo pasiūlymu nesutiko arba neatsakė per nustatytą laiką - dvi savaites.
I. Kasiulaitė sako, kad toks terminas gali būti per trumpas, nes žmogus gali atsiųsto pasiūlymo tiesiog nepastebėti arba negebėti į jį atsakyti.
Anot teisininkės, kartais žmonių sprendimus atsisakyti mediacijos lemia ir skirtingoms pusėms atstovaujantys advokatai, neatmetama galimybė, kad jie nesuinteresuoti taikia ginčo pabaiga.
Neretai prie vieno stalo konfliktuojančios pusės nesėda vien dėl to, kad nenori viena kitos matyti.
Tačiau neretai prie vieno stalo konfliktuojančios pusės nesėda vien dėl to, kad nenori viena kitos matyti arba yra praradę viltį, kad dar yra taikaus sutarimo galimybė.
„Ką pačios šalys ir advokatai akcentuoja, tai emocinis laukas - paprasčiausias nenoras dar ir dar kartą kalbėtis su tuo žmogumi, su kuriuo konfliktuojama. Ypač skyrybų ar su vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatymo bylose - tokie ginčai neretai tęsiasi ne vienerius metus ir žmonės tiesiog praranda viltį, kad galima dar kaip nors susitarti, nesitiki, kad mediacija padės“, - pasakojo mediatorė.
Be to, privalomoji mediacija nebūtina tais atvejais, kai yra nustatyti smurto atvejai - taip išvengiama smurtautojo ir jo aukos priverstinės akistatos.
I. Kasiulaitė taip pat pastebi, kad mediacija Lietuvoje dar neįsitvirtino kaip patikimas būdas greitai, nemokamai ir rezultatyviai užbaigti nesutarimus: „Dar nėra pasitikėjimo mediatoriumi, dar nelabai suprantama, kas tai per procesas, dar trūksta visuomenei švietimo. O kai privalomumas yra tik formalumas, už kurį jokių pasekmių nėra, ir tai kartais nulemia apsisprendimą nesitaikyti mediacijos keliu.“
Sprendimas - ir per dvi valandas
Vienas iš privalomosios mediacijos tikslų buvo sumažinti krūvį teismams, kurie anksčiau tiesiog buvo užversti skyrybų bylomis.
Klaipėdos apylinkės teismo atstovė M. Vismantė sako, kad tai pavyko pasiekti.
„Akivaizdu, jog mediacija sumažino darbo krūvį teisme, kadangi šalims pavykus susitarti taikiai ir išspręsti ginčo klausimus, tokiu atveju nebereikia nagrinėti ginčo teisme, o teismas tik patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartį. Įprastai mediacijos procesas trunka daug trumpiau, nei bylos nagrinėjimas teisme, o taikos sutartimi pasiektas kompromisas tenkina abiejų šalių interesus“, - nurodė ji.
I. Kasiulaitės teigimu, mediacija tikrai užtrunka žymiai trumpiau, nors standarto nėra - juk kiekvienas ginčas yra unikalus, o jo dalyviai - skirtingi. Tačiau mediatorė sako, kad sprendimą galima rasti ir labai greitai.
„Labai skiriasi situacijos, tačiau vidutinė trukmė - apie tris mėnesius (...) Lyginant su tuo, kiek trunka teismų procesai, tai, sakyčiau, skirtumas reikšmingas. Jeigu šalys įsitraukia, nori, tai tikrai labai greitai esminius sprendimus galima rasti, kartais - ir per porą valandų“, - patirtimi dalijosi teisininkė.
M. Dobrovolskis sako, jog kartais mediacija gali būti siekiama ir atvirkštinio tikslo - ilginti procesą.
„Šalys siekia tam tikrų negerų tikslų, pavyzdžiui, nori vilkinti procesą, tai jos gali rinktis mediaciją, nors ji ilgai netrunka, o mediatoriai yra nuovokūs ir mato, ar yra vilkinimas, ar ne - jeigu tai sąmoningas vilkinimas, tai byla iš karto grąžinama teismui“, - sakė jis.
Nemokamai
Mediacija taupo ne tik laiką, bet ir pinigus - nereikia samdyti advokatų, o mediatoriaus paslaugą apmoka valstybė, pavyzdžiui, 2023 metais tam skirta daugiau nei 366 tūkst. eurų.
Kai teismo procese mediatorių skiria VGTPT, ji ir apmoka šio specialisto paslaugas, tačiau tokiu atveju teisminė mediacija gali būti vykdoma iki penkių valandų - per tą laiką neradus taikaus sprendimo teisminę mediaciją tęsia savo lėšomis.
Iš valstybės biudžeto apmokama už šios mediacijos proceso inicijavimą, mediatoriaus pasirengimą ir jos rezultatų įforminimą, kai visa tai trunka iki 8 valandų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą