Per šiuos, jau besibaigiančius, metus Mindaugas Jonušas karą išgyvenančioje Ukrainoje, kaip savanoris praleido beveik 90 dienų, per kurias teko patirti visko: nuo pirmųjų sirenų, pagalbos teikimo humanitariniuose centruose, iki didelių apšaudymų, išbandymų bei ilgų valandų pasienyje.
Nepaisant to, Mindaugas Jonušas neketina mažinti tempo, bet labai rimtai svarsto, kad būtų tikslinga, taupant laiką ir pajėgumus, į Ukrainą persikelti ilgesniam laikotarpiui.

Gyventi Ukrainoje yra įmanoma, net ir per didelio masto apšaudymus, teigia Mindaugas Jonušas. Nors per šį laikotarpį teko daug patirti bei pamatyti, bet tai, ką teko išgyventi, tik dar labiau skatina nenuleisti rankų ir ieškoti galimybių, kaip būtų galima gyventi tarp Ukrainos ir Lietuvos, kad, dar labiau susitelkus, būtų galima teikti pagalbą karą išgyvenantiems žmonėms.

Karas ne karas, bet dabar labai svarbu būti Ukrainoje iš tikrųjų. Nes būnant joje fiziniu būdu, realiai galima prisidėti prie šių žmonių situacijos pagerinimo ir pagalbos. Ukrainai reikia ne tik humanitarinės pagalbos, ginklų, bet ir savanorių, ne tik fronte, kurie nebijotų teikti pagalbos, teigia apie ilgalaikį gyvenimą Ukrainoje galvojantis Mindaugas Jonušas.
Žinoma, Mindaugas Jonušas savo pagalbos teikimą Ukrainoje žada derinti su renginiais Lietuvoje ir savo honorarus skirti pagalbos teikimui Ukrainoje.
Rašyti komentarą