Kaip sekmadienį pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija, A. Vasiliauskienė mirė po sunkios ligos.
Istorikė gimė 1945-aisiais Galvydžių kaime, Anykščių rajone.
Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 metais dirbo įvairiose mokyklose Vilniuje. 1974-aisiais neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
1975–2006 metais dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyresniąja darbuotoja, vėliau tapo pagrindine moksline darbuotoja Religijų tyrimų centre.
2004–2010 metais ji buvo vyresnioji mokslinė darbuotoja Šiaulių universitete, 2006–2008 metais – docentė Katalikų teologijos katedroje Vilniaus pedagoginiame universitete.
Nuo 1992-ųjų A. Vasiliauskienė tapo pirmąja intelektualinio katalikų judėjimo tyrėja Lietuvoje, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje. Jos iniciatyva buvo sukurta istorijos mokslų sekcija akademijoje, kuriai ji vadovavo 1992–2007 metais.
1990–2015 metais A. Vasiliauskienė buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, šios akademijos metraštininkė.
Nuo 2001 metų istorikė užsiėmė Ukrainos studijomis – tyrė istorinius ir kultūrinius ryšius tarp lietuvių ir ukrainiečių.
Parašė ir sudarė daugiau nei 20 knygų, paskelbė daugiau nei 950 straipsnių.
A. Vasiliauskienė buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Kunigaikštienės Olgos trečiojo laipsnio ordinu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, kitais Lietuvos ir Ukrainos apdovanojimais.

Rašyti komentarą