Mirtinai pavojingos Indijos gyvatės taps dar pavojingesnės: mokslininkai atskleidė priežastį

Mokslininkai įspėja, kad gyvačių arealų pokyčiai gali sukelti naujų problemų visuomenės sveikatos srityje, ypač kaimo vietovėse, kur ribotas prieinamumas prie medicininių paslaugų.

Žurnale „PLOS Neglected Tropical Diseases“ paskelbtas tyrimas tapo pirmuoju Indijoje, kuriame gyvačių paplitimo modeliai, pagrįsti klimato pokyčiais, siejami su socialine ir ekonomine pažeidžiamybe bei sveikatos priežiūros galimybėmis.

Svarbu tai, kad jis buvo sutelktas į „didįjį ketvertą“ Indijos gyvačių – rūšis, atsakingas už sunkiausius įkandimus – ir tiria, kaip jų arealas gali pasikeisti per ateinančius 50 metų.

Lygindama klimato scenarijus su sveikatos ir ekonomikos duomenimis, grupė sukūrė „gyvatės įkandimų rizikos indeksą“, kad galėtų prognozuoti teritorijas, kurioms gresia didžiausias pavojus.

Tyrimo rezultatai parodė, kad keturios nuodingos gyvatės rūšys – paprastasis kraitas (Bungarus caeruleus), Russello angis (Daboia russelii), indinė kobra (Naja naja) ir efas karinatus (Echis carinatus) – gali išplisti į šiaurinius ir šiaurės rytinius Indijos valstijas, keliančias pavojų didesniam skaičiui bendruomenių. 

Autoriai rašo:

„Klimato kaita keičia įvairių gyvatės rūšių arealus, dėl to jie plečiasi, mažėja arba keičia vietą. Tokie pokyčiai gali sustiprinti žmonių ir gyvačių sąveiką kaimo ir miesto vietovėse“.

Siekiant sumažinti gyvačių įkandimų riziką nukentėjusiose regionuose, mokslininkai pabrėžia būtinybę gerinti medicinos infrastruktūrą, tirti priešnuodžius ir užtikrinti jų prieinamumą kaimo vietovėse, kur įkandimai yra labiausiai paplitę.

Tyrėjai pažymėjo, kad jų modeliai yra riboti dėl duomenų apie gyvačių paplitimą trūkumo, ypač atokiose regionuose. Tokie veiksniai kaip urbanizacija, buveinių praradimas ir žemės ūkio pokyčiai taip pat gali turėti įtakos būsimam gyvačių paplitimui būdais, kurių dabartiniai modeliai galbūt nevisiškai atspindi.