Šis radinys iš esmės skiriasi nuo visų žinomų to laikotarpio kiaušinių tiek savo įspūdingais matmenimis, tiek unikalia chemine sudėtimi, priversdamas specialistus peržiūrėti evoliucijos mechanizmus mezozojaus eroje.
Minkštas lukštas vietoj kieto šarvo
28 x 18 cm dydžio fosilija vizualiai primena regbio kamuolį. Nors didžiausias mokslo žinomas kiaušinis priklausė išnykusiam paukščiui-drambliui, Antarkties radinys yra maždaug trečdaliu didesnis už bet kurį kitą žinomą ne paukščių tipo dinozauro kiaušinį.
Tačiau stulbina ne tik dydis, bet ir struktūra.
Skirtingai nei paukščių kiaušiniai, šis radinys neturi kieto kalcio sluoksnio ir aiškių porų. Lukštas yra stebėtinai plonas ir minkštas – laiko tėkmėje jis ne sudužo, o susilankstė į vidų.
Tai neabejotinai rodo, kad kiaušinis turėjo minkštą, odišką dangalą, būdingą šiuolaikiniams driežams ir gyvatėms.
Kadangi tokie kiaušiniai virsta fosilijomis itin retai, šis radinys yra tikra sėkmė paleontologams.
Kas padėjo šį milžinišką kiaušinį?
2020 m. išsamų tyrimą atlikusi mokslininkų komanda šiai rūšiai suteikė pavadinimą Antarcticoolithus bradyi. Jų išvados tapo tikru šoku mokslo bendruomenei:
Kiaušinis priklausė milžiniškam jūriniam ropliui, kurio ilgis siekė ne mažiau kaip 7 metrus.
Kandidatas – mozazauras: Labiausiai tikėtina, kad tai mozazauro – senovinio jūrų plėšrūno – palikimas.
Evoliucijos lūžis: Iki šiol buvo manoma, kad mozazaurai ir pleziozaurai buvo gyvavedžiai. Šis radinys įrodo, kad bent dalis šių vandenynų milžinų dėjo kiaušinius su minkštu lukštu.
„Tai gyvūnas, dydžio kaip didelis dinozauras, bet jis visiškai nepanašus į dinozauro kiaušinį. Jis labiau primena driežų ir gyvačių kiaušinius“, – teigia daktaras Lukas Ležandras iš Teksaso universiteto.
Seymour salos mįslė
Šio objekto identifikavimo istorija yra ne mažiau įdomi. Fosilija rasta dar 2011 m. Seymour saloje, tačiau ilgą laiką ji buvo laikoma tiesiog „nesuprantamu akmeniu“ Čilės muziejaus saugyklose.
Tik 2018 m. profesorė Julia Clark atpažino, kad tai gali būti milžiniškas kiaušinis, o vėlesni laboratoriniai tyrimai tai patvirtino.
Toje pačioje saloje rasti tiek suaugusių, tiek jauniklių mozazaurų skeletai leidžia daryti prielaidą, kad ši vieta prieš milijonus metų buvo savotiška „vaikų darželio“ zona – sekli vandenų įlanka, kurioje jūrų plėšrūnai saugiai atsivesdavo bei augindavo savo palikuonis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą