Archeologai jau 300 metų negali išspręsti romėnų dodekaedrų paslapties: kokia priežastis?

Romos dodekaedrai glumina archeologus nuo 1739 m., kai buvo rastas pirmasis šio 12-kampio bronzinio daikto egzempliorius. Tačiau specialistai taip ir nesugebėjo išsiaiškinti šio daikto paskirties.

Visą šį laiką ekspertai ir Romos imperijos mėgėjai iškėlė daug teorijų, kodėl žmonės vertino šiuos daiktus, tačiau jų paskirtis taip ir nebuvo atskleista, rašo Livescience.

Leidinys pažymėjo, kad šiaurės vakarų Romos imperijos provincijose buvo rasta ne mažiau kaip 120 dodekaedrų pavyzdžių. 

Visi jie datuojami II–IV a. pabaiga, ir, pasak archeologo Michaelio Guggenbergerio, jų bendras vaizdas yra vienodas.

Prieš 25 metus atliktame tyrime Guggenbergeris rašė, kad pagrindinė forma yra taisyklingas arba penkiakampis dodekaedras: 12 penkiakampių sudaro tuščią formą, kurios susilieja 20 viršūnėse. 

Kiekvienas romėnų dodekaedro kampas vainikuotas maža sfera, o kiekviena penkiakampė briauna turi skirtingo skersmens skylę. 

Dodeakverių aukštis svyruoja nuo 1,6 iki 3,9 colių (nuo 4 iki 10 cm), o svoris – nuo 1 iki 20 uncijų (nuo 30 iki 580 gramų). 

Jų sienelės yra ypač plonos. Ant šių daiktų nerasta jokių užrašų.

Įdomu, kad dodekaedrai buvo rasti Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Šveicarijoje, bet ne Italijoje. 

Dėl šios priežasties Gugenbergeris juos laiko „galų-romėnų dirbiniais“, galimai kilusiais iš Romos imperijos keltų genčių. 

Tačiau nėra jokių istorinių įrašų ar vaizdų apie dodekaedrus senovės mene, todėl dodekaedrų kilmė ir paskirtis yra nežinoma.

Archeologai rado dodekaedrus vyrų ir moterų kapuose, lobiuose ir net šiukšlių krūvose, todėl specialistai nerado vienareikšmiško jų naudojimo paaiškinimo.

Tačiau daugelis tyrinėtojų vis tiek bandė išspręsti šią mįslę, spėliodami, kad dodekaedrai galėjo būti naudojami kaip ginklai, papuošalai, žvakidės, tolimačiai, matavimo prietaisai, vaikų žaislai, kauliukai, verpalų pavyzdžiai amatininkams arba ritės pirštinių mezgimui.

Iš daugiau nei 50 teorijų, kaip pažymėjo Guggenbergeris, daugumą galima atmesti arba laikyti labai mažai tikėtinomis. 

Pagrindinis paaiškinimas, kuriam teikia pirmenybę šis patyręs archeologas, yra simbolinis, susijęs su senovės graikų mąstytojų Platono ir Pitagoro filosofija.

Platonas ir Pitagoras simbolikoje 4 erdvės figūros buvo siejamos su 4 stichijomis: tetraedras – su ugnimi, oktaedras – su oru, ikosaedras – su vandeniu, o heksaedras – su žeme. 

O būdamas penktasis taisyklingas daugiakampis, „dodekaedras tarnavo kaip viską apimantis simbolis, vaizduojantis visatą“, teigė Guggenbergeris 2013 m. tyrime.

Guggenbergeris savo išvadose rašė, kad II a. po Kr. Plutarchas atgaivino seną idėją apie dodekaedrą kaip simbolinį ryšį su dangumi ir visata, ir tai galėjo turėti įtakos Romos imperijos keltų tautoms.

Tačiau viena konkreti kapavietė su dodekaedru gali turėti raktą į jo paskirties paslaptį, pažymėjo Guggenbergeris. 

Pavyzdžiui, 1966 m. Vokietijoje moters kapavietėje rastas Hellepo dodekaedras buvo šalia kaulinio artefakto, turinčio strypo formą, todėl galima spėti, kad jis buvo lazdele, skirta pritvirtinti paslaptingą daiktą, sudarantį simbolinį skeptrą. 

Atsižvelgiant į keltų kilmę, tai gali būti susiję su druidų tradicijomis.

„Šiuo metu labiausiai tikėtinas dodekaedro aiškinimas – tai kosminis, viską apimantis simbolis, kurio funkcija prilygsta amuleto“, – pareiškė Gugenbergeris.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder