Netikėtas skaitymo ir piešimo efektas: kas vyksta su mūsų organizmu DNR lygmeniu

Dauguma žmonių, einančių į meno galeriją, paimančių į rankas naują romaną ar leidžiančių vakarą koncerte, vargu ar galvoja apie savo sveikatą, sudegintas kalorijas ar senėjimo greitį. Tačiau pasirodo, kad tokios kultūrinės pramogos palieka visiškai realų pėdsaką mūsų DNR.

Apie tai, kaip įsitraukimas į meną veikia molekulinius mūsų senėjimo tempus, rašo Earth.com, remdamasis Londono universiteto koledžo (UCL) epidemiologų atliktu plataus masto tyrimu.

Epigenetinis laikrodis: kaip menas veikia ląsteles

Komanda, vadovaujama profesorės Daisy Fancourt, išanalizavo daugiau nei 3500 suaugusių britų kraujo mėginius, ypatingą dėmesį skirdama DNR metilinimo procesui. 

Tai savotiškas cheminis organizmo nusidėvėjimo metraštis, leidžiantis mokslininkams apskaičiuoti „epigenetinį“ (biologinį) žmogaus amžių. Šis rodiklis gali sutapti su faktiniu amžiumi pase, o gali nuo jo atsilikti arba, priešingai, jį lenkti.

Naudodami naujausius biologinius laikrodžius, mokslininkai aptiko stebėtiną dėsningumą:

Žmonės, kurie užsiėmė menu arba lankėsi kultūriniuose renginiuose bent kartą per savaitę, seno 4% lėčiau nei tie, kurie ignoravo tokį laisvalaikį.

Kassavaitinė veikla lėtino senėjimą 3%.

Apsilankymai kultūriniuose renginiuose tik kelis kartus per metus – 2%.

Įdomiausia tai, kad kassavaitinių sporto užsiėmimų rodikliai toje pačioje duomenų bazėje pademonstravo visiškai identišką senėjimo sulėtėjimo rezultatą – tuos pačius 4%.

Įvairovė svarbesnė už dažnumą

Tyrimas taip pat parodė, kad kultūrinių išvykų dažnumas nėra vienintelis svarbus veiksnys. Žmonės, kurie derino skirtingas veiklas (pavyzdžiui, vieną mėnesį piešė, kitą – lankė parodą, o vėliau vyko į ekskursiją po istorinę vietą), seno lėčiau, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai tai darė.

Mokslininkai tai aiškina tuo, kad kiekviena veikla turi skirtingų naudingų „ingredientų“. Viena veikla padeda nuimti stresą, kita tampa kognityviniu iššūkiu, trečia suteikia emocinę ar socialinę stimuliaciją. Organizmas reaguoja būtent į šį kompleksinį teigiamą efektą.

Po 40 metų efektas tampa dar stipresnis

Kai tyrėjai susiaurino analizę įtraukdami tik suaugusiuosius nuo 40 metų, teigiamas poveikis pasirodė esąs dar pastebimesnis. 

Tai visiškai sutampa su bendru biologiniu modeliu, pagal kurį pirmasis esminis žmonių senėjimo pagreitėjimas paprastai prasideda būtent po keturiasdešimties metų.

„Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą yra susijęs su lėtesniais biologinio senėjimo tempais“, – pabrėžė viena iš pagrindinių tyrimo autorių dr. Feifei Bu.

Iki šiol menas dažniausiai buvo vertinamas tik kaip būdas pagerinti nuotaiką ar pabėgti nuo vienatvės. Tačiau nauji duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros specialistams tikriausiai laikas išplėsti savo rekomendacijas. 

Apsilankymas muziejuje ar vakaras piešiant, siekiant išsaugoti jaunystę, gali turėti tokią pat fundamentalią reikšmę, kaip ir teisinga mityba bei fitnesas.

Primename, kad egzistuoja nuomonė, jog biologinis senėjimas prasideda iškart po gimimo ir vyksta nepertraukiamai, tačiau naujas tyrimas išaiškino, kad šis procesas yra netolygus. 

Žmogaus organizmas nesikeičia sklandžiai, o išgyvena du staigius biologinius šuolius, kuriuos galima pavadinti kritinėmis senėjimo bangomis.