Fermi paradoksas, nurodantis prieštaravimą tarp didelės nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybės ir jų pėdsakų nebuvimo, jau dešimtmečius neduoda ramybės mokslininkams: jei visata tokia didžiulė ir sena, tai kur visi?
Kodėl mes iki šiol nesutikome nė vieno „žaliuko“ ar bent jau negirdėjome jų radijo?
Atsakymai svyravo nuo pesimistinių (jie sunaikino save) iki fantastinių (jie perėjo į skaitmeninį matmenį).
Tačiau NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Robinas Korbetas siūlo nusileisti iš dangaus ant žemės ir apsvarstyti variantą, kurį jis pavadino radikalia kasdienybe.
Apie tai rašoma jo tyrime, paskelbtame portale arXiv.
Kosminio nuobodulio teorija
Korbetas daro prielaidą, kad mūsų galaktika gali būti pilna gyvybės, bet ši gyvybė visai nesiekia užkariauti žvaigždžių platybių, kaip tai rodo „Žvaigždžių karai“.
Mokslininkas mano, kad išsivysčiusios civilizacijos laikui bėgant susiduria su savotišku „motyvacijos lubų“ reiškiniu.
Užuot statydami milžiniškas Dyson sferas aplink žvaigždes ar siųsdami laivynus į kitus pasaulius, ateiviai gali tiesiog nuspręsti, kad žaidimas nėra vertas pastangų.
Logika paprasta: bet kokia ekspansija reikalauja milžiniškų išteklių ir energijos. Jei civilizacija jau pasiekė komfortišką gyvenimo lygį, kam eikvoti trilijonus rizikingoms kelionėms, kurios neatneša nieko iš esmės naujo?
Prisijaukimo efektas
Tyrimo autorius pateikia įdomią paralelę su biologiniu prisijaukimo (gabiatacijos) procesu, kai organizmas nustoja reaguoti į pasikartojančius dirgiklius.
Įsivaizduokite civilizaciją, kuri jau ištyrė keletą kaimyninių sistemų ir ten rado tik akmenis, dujas ar primityvias bakterijas. Laikui bėgant entuziazmas blėsta.
Aukštai išsivysčiusios visuomenės gali padaryti išvadą, kad visata visur yra maždaug vienoda, o nauji kontaktai nesuteiks jokių proveržio žinių ar technologijų.
Nuoskauda vietoj baimės
Taigi, pagal Korbeto teoriją, „WOW!“ signalo nebuvimas nereiškia, kad mūsų bijoma ar norima sunaikinti. Tai reiškia, kad galbūt mes tiesiog nesame tokie įdomūs, kad dėl mūsų būtų eikvojamas kuro tarpžvaigždinėms kelionėms.
„Nežemiškos gyvybės atradimas gali nesukelti didelio mūsų technologinio lygio augimo ir gali mus nuvilti“, – daro išvadą mokslininkas.
Tai reiškia, kad net jei kada nors rasime protingus brolius, jie gali pasirodyti esą namisėdos, kurie mieliau sprendžia savo problemas, nei bendrauja su tolimais ir triukšmingais kaimynais, tokiais kaip mes.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą