Atidarius ją, archeologai viduje aptiko kapavietę, nepanašią į jokią kitą, kuri kelia abejonių dėl visko, ką mokslas žino apie faraonų laidojimą, rašo Dailygalaxy.
Leidinys pažymėjo, kad tai, ką specialistai aptiko viduje, pasirodė esąs ne tik pamirštas paminklas – tai buvo mįslė, apgaubta turtingos ir sudėtingos vienos iš didžiausių pasaulio civilizacijų istorijos.
Viskas prasidėjo per naudingųjų iškasenų gavybos darbus Dahšūre.
Darbininkai, kasę žemę, pastebėjo kažką neįprasto: plonai aptaisyti kalkakmenio blokai.
Tai buvo ženklas, kad po jais yra kažkas svarbaus.
Pranešus Egipto turizmo ir senienų ministerijai, tyrimui buvo paskirta archeologų grupė. Kasinėjimus vadovavo britų egiptologas Krisas Nontonas, kuris greitai suprato radinio svarbą.
Nontonas ir jo komanda aptiko praėjimą, vedantį žemyn į centrinę kamerą. Tai, ką jie ten rado, juos nustebino.
Beveik 4000 metų užsandarinta kapavietė pasirodė ne tokia pirminė – viduje vyravo netvarka, bet nebuvo jokių įsilaužimo pėdsakų.
Ant kapo antspaudas liko nepaliestas, todėl kilo klausimas: kaip galėjo būti sugadintas turinys?
Archeologai nusprendė, kad tai ne šiuolaikinių plėšikų darbas. Kapas buvo apiplėštas dar gerokai prieš tai, kai buvo užantspauduotas visam laikui.
Nauntonas apibūdino šią vietą kaip „senovinę nusikaltimo vietą“, spėdamas, kad apiplėšimas galėjo įvykti pačio laidojimo metu.
Leidinys pažymėjo, kad šio atradimo pasekmės dar turi būti išsiaiškintos, tačiau jis kelia abejonių dėl šiuolaikinių žinių apie senovės egiptiečių laidojimo apeigas.
Tikra sensacija įvyko, kai buvo atskleista mumijos, buvusios kapavietėje, tapatybė.
Naudodami pažangias skenavimo technologijas, archeologai sugebėjo atkurti sugadintus hieroglifus.
Pasirodo, kapavietė priklausė niekam kitam, kaip princesei Hatšepsut, karalienei iš XIII dinastijos Egipte.
Hatšepsut vardas žinomas istorikams, bet tai buvo ne ta Hatšepsut, kuri tapo viena iš žymiausių Egipto faraonų.
Ši Hatšepsut, kurios vardas niekada nebuvo minimas istorinėse kronikose, buvo visiškai kitokia asmenybė. Jos egzistavimas buvo pamirštas iki šiol.
Jai skirtos piramidės atradimas rodo, kad ji buvo labai svarbi asmenybė, tačiau jos vardas buvo sąmoningai ištrintas iš istorinių knygų.
Archeologai mano, kad princesės Hatšepsut kapo atradimas yra daugiau nei tik stebinantis atradimas apie pamirštą karalienę.
Jos išbraukimas iš dokumentų yra priminimas, kad istoriją dažnai rašo nugalėtojai, o pralaimėtojai sąmoningai pasmerkia užmarščiai.
Šis atradimas taip pat kelia naujų klausimų apie vidinę kovą dėl valdžios karališkojoje šeimoje. Ar šis apiplėšimas galėjo būti didesnės kovos dėl valdžios dalis?
Archeologai mano, kad teorija, jog kapavietė buvo apiplėšta prieš ją uždarant, gali reikšti išdavystę ar sąmokslą, kurio auka tapo Hatšepsut.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą