Žemę bus galima laikinai atvėsinti: mokslininkai ištyrė neįprastą būdą

Apie tai kalbama tarptautiniame tyrime, publikuotame žurnale „Phys“.

Mokslininkai išnagrinėjo galimybę pašalinti arba suskaidyti atmosferoje esantį metaną. Tai skiriasi nuo naujų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir kol kas išlieka eksperimentine kryptimi.

„Metano šalinimas gali laikinai sumažinti piko atšilimą, tačiau tai nėra permanentinis sprendimas. Jei nustosime šalinti metaną, atšilimas sugrįš“, – paaiškino Čalmerso technologijos universiteto profesorius Danielis Johanssonas.

Kaip tai galėtų veikti

Metano atmosferoje yra gerokai mažesnėmis koncentracijomis nei anglies dioksido ir jis ten išlieka trumpiau, tačiau yra itin galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Todėl jo koncentracijos sumažinimas gali paveikti visuotinę temperatūrą greičiau nei CO₂ koncentracijos mažinimas.

Tyrėjai palygino tris požiūrius: atmosferos metano šalinimą, anglies dioksido šalinimą su ilgu išsaugojimu ir Saulės radiacijos valdymą, kuris numato Saulės energijos, pasiekiančios Žemės paviršių, kiekio sumažinimą.

Modeliavimas parodė, kad metano šalinimas gali santykinai greitai sumažinti temperatūrą.

Jei toks kišimasis būtų nutrauktas, atšilimas atsinaujintų, nors ir mažiau staigiai nei nutraukus Saulės radiacijos valdymą.

Tačiau CO₂ šalinimo efektas gali išlikti ilgiau, jei pašalintos dujos bus patikimai išsaugotos.

Kodėl tai nėra paruoštas sprendimas

Pasak D. Johanssono, metano šalinimą reikėtų vertinti tik kaip galimą papildymą prie esminio išmetamųjų teršalų mažinimo ir ilgamečio anglies dioksido šalinimo.

„Jei ateityje mums pavyks pašalinti metaną iš atmosferos, tai gali tapti būdu sumažinti piko atšilimą ir taip sumažinti viršyto 1,5 °C lygio padarinius. Bet kol sužinosime, ar tai tikrai įgyvendinama, reikalingi kur kas mastiškesni tyrimai“, – pažymėjo jis.

Viena pagrindinių problemų – labai maža metano koncentracija: jis sudaro tik apie dvi dalis iš milijono atmosferos oro.

Be to, metano šalinimas gali paveikti atmosferos chemiją, ypač sąveiką su ozonu.

Tai sukuria papildomų neaiškumų dėl klimato, oro kokybės, žmonių sveikatos ir ekosistemų.

Autoriai pabrėžia, kad tyrimas įvertina potencialius tokio kišimosi padarinius klimatui, o ne įrodo technologijos pasirengimą masiniam taikymui.

Šaltinis: Phys.org