Gyvenimas be saulės ir švaraus oro: kiek laiko galima praleisti bunkeryje po branduolinio smūgio

UNIAN nusprendė išsiaiškinti, kiek žmonių gali būti bunkeryje esant saulės šviesos nebuvimui, kokie yra slėptuvių tipai ir kiek laiko ten reikia būti, jei būtų panaudotas branduolinis ginklas.

Kokie yra slėptuvių tipai ir kiek laiko reikia būti bunkeryje po branduolinio sprogimo

Pirmiausia reikia suprasti, kad tokio sprogimo pasekmės priklauso nuo kovinės galvutės galingumo. Kuo galingesnis bus užtaisas, tuo stipresnė bus sprogimo banga, kuri gali sunaikinti pastatus, esančius už kelių kilometrų nuo epicentro, o pirminė radiacija gali būti mirtina. 

Be to, gali atsirasti toks galingas šiluminis spinduliavimas, dėl kurio net dideliu atstumu žmonės gali patirti nudegimus.

Svarbu suprasti, kiek galima gyventi bombų slėptuvėje, nes branduolinio sprogimo pasekmės gali būti ilgalaikės – grybo formos debesyje, kuris susidaro po sprogimo, yra radioaktyviųjų dalelių, kurios nukrinta ant žemės kaip radioaktyviosios nuosėdos, dėl kurių daugelio kilometrų atstumu gali būti užterštas oras, vanduo ir dirvožemis.

Kaip slėptuves naudojamos

Gyvenamųjų namų rūsiai ir sodai

Jie laikomi veiksmingais slėptuvėmis per pirmąsias sprogimo minutes, nes juose galima pasislėpti nuo sprogimo bangos ir radioaktyviosios spinduliuotės (betonas, žemė, švinas sugeria radioaktyviąją spinduliuotę). 

Tačiau, pagal Bushcraft Buddy informaciją, jie neišgelbės nuo tiesioginio sprogimo poveikio ir neužtikrins apsaugos nuo radioaktyviųjų dalelių, kurios po detonavimo gali likti ore.

Yra specialūs bunkeriai civiliams, jie paprastai yra tvirtesni nei įprasti rūsių ar pogrindžių – tai ne tik plytų ar betono konstrukcijos, bet ir armuotos statybos. Jie yra hermetiški ir įrengtos specialios ventiliacijos sistemos, dėl kurių žmonės gali kvėpuoti išvalytu oru. 

Taip pat ten paprastai yra vandens ir maisto atsargos.

Kariniai bunkeriai yra tvirčiausi, jie suprojektuoti taip, kad atlaikytų smūgius iš artimo atstumo.

Tokios konstrukcijos taip pat apsaugotos nuo elektromagnetinių impulsų. Kai kuriuose kariniuose bunkeriuose yra sistemos, leidžiančios ilgą laiką būti po žeme.

Kiek žmonių gali tilpti bunkeryje, tiksliai pasakyti negalima, nes viskas priklauso nuo apsauginės konstrukcijos ploto. 

Jei slėptuvės plotas yra nedidelis, ilgalaikis didelio skaičiaus žmonių buvimas joje gali sukelti ne tik fiziologines, bet ir psichologines problemas. Būdami uždaroje patalpoje, žmonės patiria didesnį nerimą ir stresą, gali ištikti depresija.

Todėl geriau, kai yra erdvė, kurioje žmonės gali pailsėti, pavyzdžiui, pažaisti kažką ar paklausyti muzikos. Dėl tokių užsiėmimų atmosfera bunkeryje taps geresnė.

Štai kiek laiko po branduolinio sprogimo pataria sėdėti bunkeryje mokslininkai

Jei įvyksta vienkartinis mažos galios (0,1–10 kilotonų) branduolinis sprogimas, žmonės, kurie atsidūrė prastame bunkeryje, turėtų jame pasilikti ne ilgiau kaip pusvalandį po sprogimo ir pereiti į geresnį bunkerį, jei toks yra netoliese (5 minučių atstumu), teigiama amerikiečių mokslininko Michaelo B. Dillon, paskelbtame The Royal Society. 

Tai reiškia, kad kalbama tik apie perėjimą iš prastos slėptuvės į geresnę, jei tai įmanoma.

Ekspertai pažymi, kad svarbiausias laikotarpis bunkeryje yra pirmosios dvi savaitės po sprogimo. 

Po 14 dienų radioaktyviosios spinduliuotės intensyvumas žymiai sumažėja, tačiau radiacijos lygis gali išlikti pavojingas.

Yra pavojus, kad oras, žemė ir vanduo bus labai užteršti, todėl išėjimas iš bunkerio be apsaugos gali būti pavojingas. Užterštumo lygis priklauso nuo to, kiek toli buvo branduolinio sprogimo epicentras. 

Nuo šio veiksnio iš esmės priklauso išgyvenimo šansai – jei sprogimas buvo labai arti, tai, ekspertų nuomone, greičiausiai išgyvens tie, kurie buvo kariniame bunkeryje.

Svarbiausia, kas turi būti bunkeryje, – pakankamos švaraus vandens atsargos. Be jo žmogus vidutiniškai gali išgyventi nuo 3 iki 7 dienų (viskas priklauso nuo oro sąlygų). 

O be maisto yra galimybė išgyventi kelias savaites ir net ilgiau (išgyvenimo trukmė, beje, priklauso nuo sveikatos būklės ir poodinio riebalų kiekio).

Kiek laiko žmogus gali išgyventi be saulės spindulių

Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, gyvenantys bunkeryje, gali orientuotis pagal savo vidinį biologinį laikrodį ir jo pagalba išlaikyti cirkadinius ritmus (budrumo ir miego periodus) savaites ar mėnesius, rašo Britannica. 

Tai reiškia, kad žmonės intuityviai patys nusprendžia, kada būti budrūs, o kada miegoti.

Be saulės spindulių žmogaus odoje nesintezuojamas vitaminas D, tačiau jį galima gauti su maistu arba apšvitinant medicininėmis ultravioletinėmis lempomis, teigiama straipsnyje, paskelbtame Nature. 

Šis vitaminas taip pat yra kai kuriuose ilgai laikomuose produktuose, pavyzdžiui, konservuotoje menkės kepenyse.

Dėl šio vitamino trūkumo žmogui negresia greita mirtis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali atsirasti, pavyzdžiui, raumenų silpnumas ir padidėjęs kaulų trapumas, nes be šio vitamino organizmas blogiau įsisavina kalcį ir fosforą, teigiama mokslininkų straipsnyje, paskelbtame ScienceDirect.

unian.net