Harvarde vėl imta kalbėti apie ateivius: kometa galėjo „sėti gyvybę“ visatoje
Mokslininkas kelia intriguojančią versiją, kad šis kosminis kūnas galėjo būti panaudotas gyvybės sėkloms platinti.
Kosminis „pūkuotukas“ ir kryptinga panspermija
A. Loebas iškėlė hipotezę, kad šis kosminis svečias po Saulės sistemą galėjo išbarstyti organinę medžiagą – paprasčiau tariant, kažką panašaus į „gyvybės sėklas“.
Mokslininkas šį procesą vaizdingai palygino su piene, kuri, pučiant vėjui, po pievą išsklaido savo sėklas. Tik šiuo atveju pieva tapo beribis kosmosas, vėju – tarpžvaigždinė trajektorija, o sėklomis – sudėtingos medžiagos, iš kurių teoriškai gali užsimegzti gyvybė.
Tačiau ties šia biologine teorija astronomas nesustojo. Jis garsiai prabilo ir apie kur kas drąsesnį – „kryptingos panspermijos“ – variantą:
„Gali būti, kad kažkoks paslaptingas tarpžvaigždinis sodininkas (išsivysčiusi civilizacija) specialiai pasiuntė tokį objektą link gyvybei potencialiai tinkamų planetų.“
Mokslo bendruomenė išlieka skeptiška
Šios teorijos skamba tarsi fantastinio Holivudo filmo scenarijus, todėl nenuostabu, kad dauguma mokslo apžvalgininkų bei astronomų į jas žiūri itin skeptiškai.
Didžioji dalis surinktų duomenų rodo kur kas nuobodesnį ir realesnį paaiškinimą: objektas 3I/ATLAS greičiausiai buvo tiesiog įprasta tarpžvaigždinė kometa, sudaryta iš kosminio ledo ir akmens.
Verta paminėti, kad tai jau ne pirmas kartas, kai A. Loebas siūlo kosminiuose klajūnuose ieškoti ne tik geologinių ypatybių, bet ir nežemiško intelekto pėdsakų.
Anksčiau jis aktyviai svarstė, ar 3I/ATLAS negalėjo būti dirbtinis technologinis objektas.
Dabar jo pateikiama versija yra kiek švelnesnė: tai ne ateivių laivas, o kosminis „sodininkas“, platinantis gyvybės statybines medžiagas.
Kol kas jokių realių įrodymų apie nežemišką sodininkystę Visatoje nėra.
Tačiau intriguojantys Harvardo profesoriaus pareiškimai jau atliko savo darbą – tarp kometų, pūkuotukų ir teorijų apie ateivius vėl užsiliepsnojo karštos diskusijos apie tai, ar mes esame vieni visatos platybėse.
Šaltinis: press.lv
Rašyti komentarą