Istorinis gurkšnis iš jūros dugno: mokslininkai ištyrė 170 metų senumo alų

Ištyrę iš nuskendusio laivo iškeltas butelių atsargas, mokslininkai buvo nustebinti – gėrimas ne tik išliko, bet ir leido atlikti išsamią cheminę analizę. 

Nors šiandien tokio alaus ragauti greičiausiai niekas nepasiryžtų, jo sudėtis pasakoja apie senąsias bravorų technologijas.

Lengvesnis ir rūgštesnis nei šiuolaikinis

Tyrimo rezultatai, kuriais dalijasi The Daily Galaxy, parodė esminius skirtumus tarp istorinio ir modernaus alaus:

XIX a. vidurio alaus alkoholio koncentracija siekė vos 2,8–3,2 %. Palyginimui, dauguma šiuolaikinių rūšių pasižymi 4–5 % ar didesne stiprybe.

Mokslininkai nustatė, kad buteliuose buvo skirtingi gėrimai. Vienas jų priminė lengvą, mažai kartų lagerį, o kitas pasižymėjo ryškiu apynių skoniu, būdingu tam laikmečiui populiariam eliui.

Tyrimas atskleidė, kad istorinio alaus pH lygis buvo maždaug vienu punktu žemesnis nei šiuolaikinių gėrimų, todėl jis buvo gerokai rūgštesnis.

Laiko ir vandenyno pėdsakai

Nors buteliai išliko sandarūs, per 170 metų įvyko negrįžtami pokyčiai:

Analizė parodė anomalų natrio kiekį, o tai patvirtina, kad per ilgus dešimtmečius nedideli kiekiai druskingo vandens visgi prasiskverbė į vidų.

Žemas baltymų lygis nurodė, kad XIX a. viduryje naudoti fermentacijos metodai buvo kur kas paprastesni ir ne tokie ištobulinti kaip šiandien. Taip pat dėl oksidacijos gėrime visiškai neliko sieros dioksido.

Kiti neįtikėtini radiniai

Mokslas šiuo metu išgyvena tikrą istorinių atradimų bumą. Be senovinio alaus, tyrėjai neseniai patvirtino, kad garsiajame Viljenos lobyje rasta apyrankė pagaminta iš meteoritinio geležies. 

Tai įrodo, kad bronzos amžiaus meistrai mokėjo apdirbti „žvaigždžių metalą“ dar prieš oficialią geležies amžiaus pradžią. 

Taip pat naujai ištirta „Elčės dama“ – nustatyta, kad ši spalvinga statula tarnavo kaip laidojimo urna, o jos viduje rasta pelenų bei kaulų likučių.

Tokie radiniai kaip šis alus yra neįkainojami, nes jie leidžia rekonstruoti praeities juslinę patirtį. Tai ne tik chemija, bet ir galimybė suprasti to meto žmonių skonį bei technologines galimybes, kurios, nepaisant paprastumo, sugebėjo išlaikyti savo „produktą“ beveik du šimtmečius.