Japonijos vizija: 11000 kilometrų ilgio saulės jėgainių žiedas aplink Mėnulį

Šią koncepciją sukūrė „Shimizu Corporation“, reaguodama į energetinius iššūkius, su kuriais Japonija susidūrė po 2011 metų žemės drebėjimo ir cunamio. 

Tikslas – ištirti naujus elektros gamybos būdus po to, kai buvo uždaryta daugybė branduolinių jėgainių. Užuot pasikliovęs vien Žemėje esančiomis sistemomis, projektas žvelgia į kosmosą. Kadangi Mėnulis gauna nuolatinę saulės šviesą, bendrovė siūlo sistemą, galinčią generuoti energiją visą parą.

Masinis saulės kolektorių diržas aplink Mėnulį

Planas numato palei Mėnulio pusiaują nutiesti 400 kilometrų pločio saulės baterijų juostą, kurios ilgis siektų apie 11000 kilometrų. Kaip teigia „Shimizu Corp.“, bazė būtų statoma iš Mėnulio dirvožemio, paversto betonu, o statybos darbus atliktų iš Žemės valdomi robotai.

Naudojant Mėnulyje jau esančias medžiagas, pavyktų išvengti visų išteklių gabenimo iš Žemės. Pasikliovimas robotais taip pat rodo, kaip sudėtinga būtų žmonėms tiesiogiai įgyvendinti tokį projektą.

„Mėnulio smėlis yra oksido junginys, todėl, atgabenus vandenilį iš Žemės, būtų įmanoma išgauti deguonį ir vandenį. Be to, maišant vandenį su smėliu ir žvyru, galėtume gaminti cementą, o iš jo – betoną. Taip pat būtų galima naudoti saulės šilumą blokų ir stiklo pluošto gamybai“, – aiškino bendrovė.

„Shimizu“ nurodė, kad milžiniškas saulės žiedas galėtų pagaminti net 13000 teravatų energijos. Kadangi Mėnulyje nėra debesų ir jokių oro sistemų, saulės baterijos galėtų veikti be trukdžių.

Energijos siuntimas į Žemę

Pagaminta energija būtų perduodama naudojant mikrobangas ir lazerius. Remiantis šaltiniu, šie spinduliai būtų nukreipti į priėmimo stotis Žemėje.

„Energija būtų generuojama įrengus saulės elementų žiedą aplink Mėnulio pusiaują. Galia būtų paverčiama mikrobangų lazerio spinduliais ir perduodama į Žemę iš tos Mėnulio pusės, kuri visada atsukta į mūsų planetą“, – pridūrė atstovė.

„Shimizu“ teigimu, saulės kolektorių žiedas tiektų iki 13000 teravatų galios. Kadangi Mėnulyje nėra atmosferos reiškinių, baterijos dirbtų nepertraukiamai.

Dideli iššūkiai išlieka

Vis dar lieka daug neatsakytų klausimų. Pasak šaltinio, tokio projekto kaina nebuvo aptarta, nors jo mastas ir atstumas daro sumanymą itin sudėtingą. Kitos problemos apima Mėnulio dulkes, kurios gali sutrikdyti mašinų darbą ir padengti saulės baterijas, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo poreikį.

Bendrovė mini, kad statybos galėtų prasidėti jau 2035 metais, tačiau daug detalių lieka neaiškių. Šis projektas gali būti labiau vizija nei konkretus planas, tačiau jis parodo, kaip toli siekia idėjos, ieškant naujų ateities energijos gamybos būdų.