Kataklizmas Žemės gelmėse: išlydyto metalo srautas planetos branduolyje netikėtai pakeitė kryptį

Kaip praneša Earth.com, šis netikėtas posūkis užfiksuotas po ekvatorine Ramiojo vandenyno dalimi. Žemės išorinis branduolys daugiausia susideda iš išlydyto geležies ir nikelio. 

Būtent šių karštų metalų cirkuliacija generuoja planetos magnetinį lauką – nematomą skydą, saugantį Žemę nuo žalingos saulės radiacijos, kosminių spindulių ir užtikrinantį atmosferos bei energetikos sistemų stabilumą. 

Dešimtmečius buvo manoma, kad šie srautai lėtai juda į vakarus, tačiau naujausi duomenys atskleidė radikalius pokyčius.

Palydovų duomenys atskleidė tiesą

Kadangi tiesiogiai stebėti Žemės branduolio neįmanoma dėl ten tvyrančios Saulės paviršiui prilygstančios temperatūros, pagrindiniu įrankiu atradimui padaryti tapo kosminiai palydovai. 

Tyrimui vadovavęs Frederikas Dal Madsenas su komanda išanalizavo 1997–2025 metų duomenis, gautus iš Europos kosmoso agentūros misijų „Swarm“ ir „CryoSat“, taip pat vokiečių „CHAMP“ ir danų „Ørsted“ palydovų.

Mokslininkai nustatė, kad didžiulis geležies turinčio skysčio plotas po Ramiojo vandenyno regionu staiga pakeitė judėjimo kryptį iš silpnas vakarų į stiprią rytų. 

Pasiekęs savo aktyvumo piką, šis rytinis srautas apie 2020 metus vėl pradėjo silpnėti, o tai leidžia daryti prielaidą, kad netrukus gali įvykti dar vienas posūkis. 

Šiuo metu specialistai bando išsiaiškinti, ar tai tik trumpalaikis svyravimas, natūralaus ciklo dalis, ar visiškai nauja stabili branduolio cirkuliacijos būsena.

Ryšys su geomagnetiniais šuoliais ir įtaka technologijoms

Mokslininkai šį reiškinį tiesiogiai sieja su vadinamuoju 2017 metų geomagnetiniu šuoliu – staigia ir neįprasta magnetinio lauko elgesio anomalija. 

Tyrėjų nuomone, srauto pokyčiai po Ramiojo vandenyno dugnu taip pat yra susiję su tuo pačiu metu vykstančiais pokyčiais pačiame Žemės vidiniame branduolyje, ką patvirtina sukaupti geodezijos bei seismologijos duomenys.

Paprastam žmogui šie giluminiai planetos procesai yra visiškai nepastebimi – jie nėra susiję su klimato kaita ar žemės drebėjimais.

Tačiau magnetinio lauko svyravimai ir anomalijos yra itin svarbūs technologiniam pasauliui, kadangi jie tiesiogiai veikia aviacijos navigaciją, palydovinio ryšio sistemų darbą ir kosminių orų prognozes.