Kinijoje rasti 150 tūkstančių metų senumo vamzdžiai: mokslininkai sutrikę

Mokslininkai mano, kad jos yra daugiau nei 150 tūkst. metų senumo, rašo Unionrayo. 

Vamzdžių skersmuo svyruoja nuo kelių centimetrų iki daugiau nei 40. 

Kai kurie iš jų kyšo iš urvų, kiti eina į Toso ežerą, ir visus juos vienija tas pats faktas – jų kilmė iki šiol nėra aiški.

Analizė parodė, kad 30–40 % medžiagos sudarė geležies oksidas, taip pat silicis ir kalcio oksidas. Įdomu, kad net ir šiandien apie 8–10 % turinio nėra identifikuota. 

Jų fragmentuose buvo rasta augalinių ir organinių liekanų. Tai toks neįprastas reiškinys, kad jis iš karto apipintas įvairiomis teorijomis.

Pagal labiausiai paplitusią teoriją, tai yra suakmenėjusios šaknys. Manoma, kad laikui bėgant aplink buvusios šaknys supuvo, geležies turtingi mineralai įsiskverbė į vidų ir galiausiai suformavo sukietėjusius cilindrus, panašius į vamzdžius.

Šis procesas vadinamas diagenezė, ir jis nėra naujas, nes jau buvo stebimas kitose pasaulio dalyse.

Kita hipotezė teigia, kad tai yra mineraliniai nuosėdos: senovės potvyniai nunešė geležies ir kalcio turtingas nuosėdas ir užpildė uolienų įtrūkimus, palikdami cilindrinius dariniai.

Ši teorija atitinka cheminę sudėtį, bet vis tiek palieka daug neaiškumų.

Neapsiėjo be drąsesnių hipotezių, pavyzdžiui, kad tai yra ateivių ar senovės civilizacijos kūrinys. 

Tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie buvo sukurti žmonių ar ateivių.

Leidinyje pažymėta, kad tokie reiškiniai mums primena, kad planeta saugo daug paslapčių, o geologija gali pateikti staigmenų, kurios meta iššūkį žinioms apie Žemės istoriją.

Žurnalistai leidžia manyti, kad galbūt ateityje naujausias mokslo technologijas naudojantys tyrimai galės paaiškinti apie šiuos vamzdžius, o kol kas Baiguno vamzdžiai lieka mokslo mįslė.