Mokslininkai ieško ateivių pėdsakų Mėnulyje: siūlo revoliucinį būdą, kaip aptikti išnykusias civilizacijas

Vis dėlto, kaip praneša portalas „ScienceAlert“, jų sukurtos technologijos galėjo pergyventi pačius kūrėjus ir dabar dulkelių pavidalu nusėsti ant kosminių kūnų, įskaitant ir mūsų Mėnulį.

Kosminis kapinynas ir „technologinės dulkės“

Tyrėjai pripažįsta, kad praeityje Paukščių Take galėjo klestėti technologinės visuomenės, tačiau jas ilgainiui sunaikino didelio masto katastrofos ar kiti kosminiai įvykiai. 

Be to, tikimybė, kad vienu metu galaktikoje egzistuoja kelios pažangios rūšys, yra itin maža. 

Dėl šios priežasties mokslininkai siūlo keisti paieškos strategiją: užuot gaudžius gyvų civilizacijų signalus, verta susitelkti į jų paliktas liekanas.

Hipotetinės civilizacijos galėjo naudoti mums suprantamus objektus:

• Kosminius zondus ir tarpžvaigždinio ryšio sistemas.
• Didelio masto energetines konstrukcijas, tokias kaip Daisono sferos.

Laikui bėgant, apleisti dirbtiniai objektai turėjo sugriūti ir virsti mikroskopinėmis dulkėmis, kurias žvaigždžių vėjas išnešė į tarpžvaigždinę erdvę. Tokie technologiniai debesys gali milijonus metų keliauti per Paukščių Taką.

Kodėl būtent Mėnulis yra ideali vieta paieškoms?

Kadangi mūsų Saulės sistema nuolat juda per galaktinę erdvę, ji neišvengiamai susiduria su šiomis senovinių technologijų dalelėmis. Mokslininkų nuomone, dalis tokių dulkelių turėjo nukristi ir ant Žemės palydovo.

Mėnulis yra unikali vieta šių reliktų išsaugojimui. Dėl visiškos atmosferos ir aktyvios geologinės veiklos nebuvimo, ant jo paviršiaus nusėdusios mikroskopinės dirbtinės medžiagos gali nepakitusios išlikti milijardus metų.

Straipsnio autoriai pabrėžia, kad būsimų misijų metu atliktas išsamus Mėnulio regolito (grunto) tyrimas gali padėti aptikti dirbtinės kilmės elementus, kurie savo izotopine ar chemine sudėtimi akivaizdžiai skirsis nuo natūralių gamtinių medžiagų.

Šaltinis: „ScienceAlert“