Mokslininkai padarė sensacingą atradimą apie Raudonąją jūrą

Tyrimo rezultatai leido tiksliai nustatyti dramatiško įvykio, pakeitusio Raudonąją jūrą, laiką, rašo Phys.

Naudodami seisminę vizualizaciją, duomenis apie mikrofosilijas ir geocheminio datavimo metodus, tyrėjai parodė, kad didelio masto pokyčiai įvyko maždaug per 100 tūkst. metų – akimirksnį didelio masto geologiniam įvykiui.

Mokslininkai pasakojo, kad Raudonoji jūra, anksčiau sujungta su Viduržemio jūra, virto tuščiu, druska užpildytu baseinu.

Tada galinga potvynio banga pramušė vulkanines užtvaras, atverdama Bab el Mandebo sąsiaurį ir vėl sujungdama Raudonąją jūrą su pasaulio vandenynu.

„Mūsų rezultatai rodo, kad Raudonosios jūros baseine įvyko vienas iš ekstremaliausių ekologinių įvykių Žemėje: jis visiškai išdžiūvo, o tada staiga vėl prisipildė vandeniu maždaug prieš 6,2 mln. metų. 

Potvynis pakeitė baseiną, atkūrė jūrines sąlygas ir nustatė tvirtą Raudonosios jūros ryšį su Indijos vandenynu“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė dr. Tihana Pensa.

Iš pradžių Raudonoji jūra buvo sujungta su Viduržemio jūra iš šiaurės per seklią slenkstį. Šis ryšys buvo nutrauktas, ir Raudonoji jūra tapo nevaisinga druskos dykuma. 

Pietinėje Raudonosios jūros dalyje, netoli Hanish salų, vulkaninis kalnagūbris atskyrė jūrą nuo Indijos vandenyno.

Tačiau maždaug prieš 6,2 mln. metų vanduo iš Indijos vandenyno prasiveržė per šią užtvarą, sukeldamas katastrofišką potvynį. 

Srautas iškirto 320 km ilgio povandeninį kanjoną, kuris iki šiol matomas jūros dugne. Potvynis greitai užpildė dubenį, užtvindydamas druskingas pelkes ir atkurdamas normalias jūros aplinkos sąlygas per mažiau nei 100 tūkst. metų. 

Šis įvykis įvyko beveik milijoną metų prieš tai, kai Viduržemio jūra buvo užpildyta garsiuoju Zanklo potvynio, kuris suteikė Raudonajai jūrai unikalią atgimimo istoriją.

Leidinys pažymėjo, kad Raudonoji jūra susiformavo dėl Arabijos ir Afrikos plokščių atskyrimo, kuris prasidėjo prieš 30 mln. metų. Iš pradžių jūra buvo siauras rifto slėnis, užpildytas ežerais, o vėliau, kai prieš 23 mln. metų ją užtvindė Viduržemio jūra, ji tapo plačiu įlankos. 

Iš pradžių jūrinė gyvybė čia klestėjo, apie tai liudija iškastiniai rifai palei šiaurinį pakrantės ruožą Dubos ir Umlužos regione.

Tačiau garavimas ir prasta jūros vandens cirkuliacija padidino druskingumą, dėl ko jūrinė gyvybė išnyko prieš 15–6 mln. metų. 

Be to, dubuo buvo užpildytas druskos ir gipso sluoksniais. Tai lėmė visišką Raudonosios jūros išdžiūvimą.

Katastrofiškas potvynis iš Indijos vandenyno atkūrė jūrinę gyvybę Raudonojoje jūroje, kuri iki šiol išliko koralų rifuose.

Apskritai, Raudonoji jūra yra natūrali laboratorija, padedanti suprasti, kaip susidaro vandenynai, kaip kaupiasi druskos gigantai ir kaip klimatas ir tektonika sąveikauja per milijonus metų. 

Šis atradimas pabrėžia, kaip glaudžiai Raudonosios jūros istorija susijusi su globaliomis vandenyno pokyčiais. 

Mokslininkai pažymėjo, kad tai taip pat rodo, jog regionas anksčiau patyrė ekstremalius ekologinius reiškinius, bet vėliau vėl tapo klestinčia jūrų ekosistema.

„Šis darbas praplečia mūsų žinias apie vandenynų formavimosi ir plėtimosi procesus Žemėje“, – teigė tyrimo bendraautorius Abdulkadir Al Afifi.

Šaltinis: unian.net