Mokslininkai siūlo netikėtą sprendimą: tai gali išgelbėti pasaulį nuo potvynių

Naujausi tyrimai rodo, kad šis „žaliasis skydas“ ne tik saugo gyvybes, bet ir leidžia sutaupyti šimtus milijonų dolerių, kuriuos kasmet pasiglemžia stichijos.

Natūralus skydas nuo uraganų

Mangrovių miškai yra gamtos sukurti bangolaužiai. Jų tankios, į vandenį panirusios šaknų pynės puikiai sugeria atplaukiančių bangų energiją. 

Praktika rodo, kad pakrantėse, kuriose išlikę šie miškai, audrų daroma žala yra vidutiniškai 30 % mažesnė.

Skaičiuojama, kad mangrovių atkūrimas kartu su dirbtinėmis užtvankomis kasmet padėtų išvengti iki 800 milijonų dolerių nuostolių visame pasaulyje ir apsaugotų daugiau nei 140 000 žmonių nuo tiesioginio potvynių pavojaus. 

Floridos pavyzdys atskleidė, kad natūrali augmenija valstijai jau padėjo sutaupyti apie 13 milijardų dolerių per didžiąsias audras.

Galingiausias planetos „filtras“

Be apsaugos nuo vandens, mangrovės atlieka dar vieną kritinę funkciją – jos yra vienas efektyviausių anglies dioksido absorbentų Žemėje. 

Specialistų teigimu, 1,1 milijono hektarų mangrovių miškų atkūrimas iš atmosferos pašalintų tiek CO₂, kiek per metus išmeta beveik visi JAV automobiliai kartu sudėjus. Tai daro šiuos miškus esminiu ginklu kovoje su visuotiniu atšilimu.

Kodėl 80 % projektų patiria nesėkmę?

Nors mangrovių sodinimo nauda neabejotina, praktinis įgyvendinimas išlieka didžiuliu iššūkiu. Šiuo metu net 80 % atkūrimo projektų žlunga. 

Pagrindinės priežastys:

• Netinkamos rūšys: Sodinami medžiai, kurie negeba prisitaikyti prie vietinės ekosistemos.
• Vietos parinkimas: Medžiai sodinami ten, kur jų augimui nėra tinkamų sąlygų.
• Žmogaus veikla: Plečiantis žemės ūkiui ir akvakultūrai, natūralios pakrantės zonos tiesiog sunaikinamos.

Didžiausią naudą iš šių projektų pajustų Pietryčių Azijos ir Vakarų Afrikos šalys, tačiau ir tokie regionai kaip Florida ar Luiziana JAV galėtų išvengti milijardinių nuostolių.

Investicija, kurios grąža matuojama ne tik doleriais

Mes įpratome statyti betonines sienas, kad apsisaugotume nuo vandenyno, tačiau gamta siūlo kur kas efektyvesnę „gyvąją sieną“. 

Mangrovės ne tik pigesnės, bet jos auga ir stiprėja kartu su gamta, tuo pačiu valydamos orą, kuriuo kvėpuojame. 

Tai investicija, kurios grąža matuojama ne tik doleriais, bet ir išsaugotomis pakrančių bendruomenėmis.

Šaltinis: Live Science / Amsterdamo universiteto tyrimas apie mangrovių poveikį