Tačiau naujausi mokslininkų duomenys rodo, kad ši tvarka ima irti. Paaiškėjo, jog šiaurinis pusrutulis, kuriame yra didžioji dalis sausumos ir žmonių, greitai tamsėja.
Mes nematome šio proceso plika akimi, bet jį aiškiai fiksuoja Žemės orbitą stebintys palydovai.
Tai reiškia, kad visos iki šiol kurtos pasaulinio atšilimo prognozės – ypač mūsų regionui – turi būti perrašytos.
Mokslininkus nustebinęs disbalansas
NASA Langlio tyrimų centro mokslininkų komanda, vadovaujama Normano Lebo, pastebėjo nerimą keliančią tendenciją: šiauriniame pusrutulyje prarandama daugiau spinduliuojamos energijos nei pietiniame.
Paprastai tariant, viršutinė mūsų planetos pusė absorbuoja daugiau šviesos ir mažiau jos atspindi. Jei kas žvelgtų į Žemę iš kosmoso specialiu spektru, šiaurinis pusrutulis atrodytų pastebimai tamsesnis.
Tai pažeidžia vieną iš pagrindinių mūsų planetos principų – spinduliuotės balansą, pagal kurį į Žemę patenkanti ir iš jos išspinduliuojama šiluma turi būti pusiausvyroje.
Anksčiau šį disbalansą kompensuodavo vandenynų srovės, kurios tarsi natūrali šildymo sistema pernešdavo šilumos perteklių iš pietinio pusrutulio į šiaurinį.
Tačiau, pasak tyrimo autorių, paviršiaus pokyčiai tapo tokie ryškūs, kad per pastaruosius du dešimtmečius vandenynai jau nebesugeba atkurti ankstesnės pusiausvyros.
Tamsus vandenyno paviršius atspindi tik 6 % saulės spindulių; jūros ledas atspindi nuo 50 iki 70 %.
Kodėl šiaurinis pusrutulis tamsėja?
Mokslininkai išskiria tris pagrindines priežastis.
1. Švaresnis oras.
Skamba paradoksaliai, bet mažiau taršos reiškia mažiau debesų. Aplinkos aerozoliai – smulkios dalelės iš pramonės ir transporto – veikia kaip „branduoliai“, aplink kuriuos susidaro vandens lašeliai.
Kai jų mažiau, debesų taip pat sumažėja.
2024 m. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) nustatė, kad dėl griežtų taršos ribojimų jūrų laivyboje dingo dalis „laivų pėdsakų“ – šviesių debesų ruožų, atspindinčių saulės šviesą.
Kai kurie mokslininkai dabar net svarsto dirbtinai šviesinti debesis arba į atmosferą purkšti aerozolius, kad kompensuotų šį efektą.
2. Tamsėjanti Žemės paviršiaus danga.
Anksčiau baltos poliarinės kepurės veikė kaip veidrodžiai, atspindintys iki 90 % saulės spindulių. Tačiau jų plotas drastiškai sumažėjo, o tamsi žemė ir vandenynas sugeria šilumą.
Šis reiškinys vadinamas „Arkties sustiprėjimu“ – poliariniuose regionuose šiltėjimas vyksta 3–4 kartus greičiau nei pasaulio vidurkis. Per 40 metų Arkties ledo netekta tiek, kiek užima Alžyro teritorija.
Raudonai pažymėtos sritys, kuriose vidutinė metinė oro temperatūra 1981–2010 m. laikotarpiu pakilo daugiau nei 2 °C.
3. Didesnis vandens garų kiekis atmosferoje.
Drėgnesnis oras sulaiko daugiau šilumos, dar labiau keisdamas Žemės spinduliuotės balansą.
Skaičiai atrodo menki: kas dešimtmetį šiaurinis pusrutulis sugeria vos 0,34 vato daugiau energijos iš kvadratinio metro.
Tačiau padauginus tai iš viso Žemės paviršiaus, poveikis tampa milžiniškas – pakanka, kad keistųsi pasauliniai klimato modeliai.
Ką tai reiškia Lietuvai ir Šiaurės regionams?
Kadangi visa mūsų teritorija yra šiauriniame pusrutulyje, šie procesai tiesiogiai veikia ir mus.
Šiaurėje klimato pokyčiai vyksta sparčiausiai: tirpsta amžinasis įšalas, nyksta ledynai, išsiskiria metanas.
Dėl šių procesų ardoma infrastruktūra, deformuojasi pastatai, kyla pavojus keliams ir dujotiekiams.
Klimato disbalansas taip pat griauna įprastus orų režimus. Jis gali sukelti vis dažnesnes ekstremalias situacijas – nuo karščio bangų ir sausrų iki smarkių liūčių bei sniego audrų.
Vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lemia, kad orų svyravimai taps neprognozuojami net vidutinėse platumose.
Ekonominiu požiūriu, klimato asimetrija paveiks žemės ūkį, miškų ūkius ir bioįvairovę. Kai kuriuose regionuose trumpuoju laikotarpiu derlius gali didėti, tačiau bendras klimato nestabilumas kels rimtą grėsmę maisto saugumui.
Namų griuvimas – vienas iš dažniausių amžinojo įšalo tirpimo padarinių
Ar dar galima kažką pakeisti?
NASA tyrėjų atradimas nėra pasaulio pabaigos pranašystė.
Tačiau jis aiškiai rodo, kad žmonijai reikia rimtai peržiūrėti klimato strategijas.
Stebėjimai, modeliavimas ir „tamsėjimo faktoriaus“ įtraukimas į klimato prognozes gali padėti prisitaikyti prie naujų realijų.
Žemė žengia į klimatinės asimetrijos erą – ir mums teks išmokti gyventi šioje naujoje pusiausvyros formoje.
Kito pasirinkimo, regis, nebėra.
Parengta pagal užsienio spaudą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą