Neįtikėtina neolito praktika: žmogaus kaulai tapo puodeliais ir kaukėmis

Radiniai priklauso Liangzhu kultūrai, egzistavusiai seniausiame Rytų Azijos mieste, ir datuojami laikotarpiu tarp 3000 ir 2500 m. pr. m. e. 

Ankstesnėse kapinėse panašių skulptūrinių kaulų nebuvo rasta.

Antropologas Junmei Sawada iš Niigatos sveikatos ir socialinės gerovės universiteto Japonijoje teigia, kad daugelis apdorotų kaulų buvo tiesiog išmesti į kanalus, rodančius nepagarbą mirusiesiems. 

Nustatyta, kad kaulai buvo apdoroti po lavonų suirimo, nes jokių smurtinės mirties pėdsakų nerasta.

Dažniausiai apdorotos buvo žmogaus kaukolės: keturios suaugusiųjų kaukolės supjaustytos horizontaliai – iš jų pagaminti „kaukolės dubenėliai“, keturios – iš viršaus į apačią – primenančios skeletų kaukes. 

Ankstesni radiniai parodė, kad kaukolės galėjo būti naudojamos religiniams ar ritualiniams tikslams, tačiau kaukės formos radiniai neturi analogų.

Tyrėjai spėja, kad miesto visuomenės atsiradimas ir sąveika su „kitais“ galėjo lemti šią praktiką. 

Daugelis kaulų buvo išmesti, o tai rodo, kad žmogaus kūnai nebuvo ypač vertingi. 

„Įdomiausia ir unikaliausia šių radinių ypatybė yra tai, kad jie praktiškai buvo šiukšlės“, – sako bioarcheologė Elizabeth Berger iš Kalifornijos universiteto Riverside.

Žmogaus kaulų apdorojimo praktika Liangzhu kultūroje atsirado staiga, truko bent 200 metų ir vėliau išnyko.

Ateities tyrimai gali padėti suprasti, kada ir kaip žmonės gaudavo kaulus bei kokią socialinę reikšmę tai turėjo neolito laikotarpio Kinijoje.