Po Antarkties ledu atrastas paslaptingas pasaulis: mokslininkai šokiruoti to, ką pamatė

Tyrėjai aptiko apie 60 milijonų žuvų lizdų, sudarančių didžiausią žinomą žuvų neršto koloniją pasaulyje. Apie tai praneša leidinys „Daily Galaxy“.

Atradimą padarė Vokietijos ledlaužio „RV Polarstern“ mokslinės ekspedicijos nariai, tyrinėję Antarkties Vedelio jūros ekosistemą.

Komanda neplanavo ieškoti žuvų nerštaviečių. Jūros dugnui tirti mokslininkai naudojo laivo tempiamą povandeninių kamerų sistemą OFOBS. Būtent ji užfiksavo netikėtą vaizdą.

Doktorantė Lilian Buringer, stebėjusi tiesioginę transliaciją iš kameros, pirmoji atkreipė dėmesį į neįprastas įdubas dugne.

„Kamera judėjo virš jūros dugno ir jos tiesiog nesibaigė. Jų buvo visur“, – prisiminė tyrėja.

Kolonija driekiasi šimtus kvadratinių kilometrų

Tolesnė analizė parodė, kad lizdai priklauso Antarkties ledo žuvims (Neopagetopsis ionah) – unikaliam augalijos ir gyvūnijos atstovui, kurio kraujyje nėra hemoglobino. 

Būtent todėl šios žuvys yra būdingos beveik baltos spalvos ir yra vieninteliai žinomi stuburiniai gyvūnai, turintys tokią ypatybę.

Mokslininkų teigimu, kolonija užima apie 240 kvadratinių kilometrų plotą. Šioje teritorijoje yra apie 60 milijonų lizdų, todėl tai didžiausia vientisa žuvų veisimosi kolonija, kada nors rasta pasaulyje.

Kiekvienas lizdas – tai nedidelė įduba tamsiame dugne. Prie daugumos jų buvo po suaugusią žuvį, saugančią kiaušinėlių (ikrų) sankaupą. 

Mokslininkai apskaičiavo, kad viename lizde yra apie 1 700 ikriukų, todėl bendras būsimų mailių skaičius kolonijoje yra kolosalus.

Mastą suprato ne iš karto

Alfredo Wegenerio instituto tyrėjas Autunas Purseris teigė, kad tikroji atradimo reikšmė tapo aiški tik išsamiau išanalizavus gautą medžiagą.

„Tik kitą dieną paskambinę į savo institutą supratome, kad radome kažką didingo“, – sakė jis.

Tyrėjus ypač nustebino tai, kad kolonija turėjo itin aiškias ribas. Pasak A. Purserio, zona su daugybe lizdų staiga pasibaigdavo, lyg būtų nubrėžta tiesia linija.

„Nuostabu, kaip perėjome nuo labai tankiai apgyvendintos teritorijos iki visiško lizdų nebuvimo – labai panašiai kaip pingvinų kolonijose. Tai buvo tarsi linija, nubrėžta smėlyje“, – aiškino mokslininkas.

Kodėl čia susirinko milijonai žuvų?

Tyrimo metu nustatyta, kad būtent šioje vietoje į paviršių kyla šiltesni vandenyno vandenys, kurių temperatūra yra maždaug dviem laipsniais Celsijaus aukštesnė nei aplinkinių vandenų.

Šios srovės iš gelmių atneša zooplanktono – pagrindinio maisto šaltinio išsiritusiam žuvų mailiui. Pasak tyrėjų, būtent ši ypatybė sudarė idealias sąlygas tokiai masinei nerštavietei susiformuoti.

Be aktyvių lizdų, ekspedicija taip pat aptiko daugybę nugaišusių ledo žuvų palaikų. Tai rodo, kad kolonija yra itin svarbi viso Vedelio jūros regiono ekosistemos dalis, užtikrinanti maisto bazę Vedelio ruoniams ir kitiems jūrų plėšrūnams.

Teritoriją siūloma paimti į valstybės apsaugą

Tyrimo rezultatai, publikuoti žurnale „Current Biology“, jau tapo pagrindu iniciatyvai sukurti saugomą jūrų teritoriją atradimo zonoje.

Darbo autoriai pabrėžia, kad šioje vietoje yra didžiausia vientisa žuvų neršto kolonija, kada nors atrasta bet kokiame Pasaulinio vandenyno gylyje, ir ji pasižymi itin didele Antarkties jūros dugno biomase.

Prieš baigdama ekspediciją, „RV Polarstern“ įgula šalia kolonijos įrengė dvi povandenines kameras, kurios tęs ilgalaikius šio po ledu paslėpto okeaninio pasaulio stebėjimus. 

Tai padės geriau suprasti, kaip veikia didžiausia žinoma ledo žuvų nerštavietė ir kaip laikui bėgant kinta jos ekosistema.