Naujausi tyrimai atskleidė, kad šie dariniai ne tik tebėra gyvi, bet ir pasižymi itin dideliu biologiniu aktyvumu.
Kaip teigiama žurnale Nature paskelbtame tyrime, mikrobiolitai ypač efektyviai sugeria anglies dioksidą, o jų veikimo tempai pranoksta daugelio šiuolaikinių ekosistemų rodiklius.
Mikrobiolitai – tai sudėtingos mikroorganizmų bendruomenės, gebančios ištirpusius mineralus paversti tvirtomis karbonatinėmis uolienomis.
Pagal formavimosi principą jie primena rifus, tačiau jų „statytojai“ yra ne gyvūnai, o bakterijos ir kitos mikroskopinės gyvybės formos. Tokios struktūros laikomos vienais seniausių gyvybės pėdsakų mūsų planetoje.
Tyrėjų komandai, kuriai vadovavo jūrų biogeochemikė Rachel Sippler, pavyko nustatyti, kad mikrobiolitų augimo ir anglies kaupimo greitis yra stulbinamas. Šie dariniai per metus gali paaugti maždaug penkiais centimetrais, tuo pat metu sugerdami didelius anglies dioksido kiekius.
Apskaičiuota, kad vos vienas kvadratinis metras mikrobiolitų per metus gali sugerti nuo 9 iki 16 kilogramų anglies dioksido. Efektyvumo požiūriu mikrobiolitų plotas, prilygstantis teniso kortui, atitinka daugiau nei hektaro miško gebėjimą surišti anglį.
Ypač mokslininkus nustebino tai, kad anglies dioksido sugėrimo procesas nenutrūksta net naktį.
Priešingai ankstesnėms prielaidoms apie šių organizmų priklausomybę nuo saulės šviesos, paaiškėjo, jog tamsiu paros metu jie pereina prie alternatyvių metabolizmo mechanizmų, panašių į tuos, kuriuos naudoja giliavandenių vandenynų gyventojai.
Esminis mikrobiolitų skirtumas nuo miškų ar pelkių – anglies saugojimo būdas.
Vietoj laikino kaupimo organinėje medžiagoje, anglis „užrakinama“ mineralinėje formoje, sukuriant itin stabilias nuosėdas.
Dėl šios savybės mikrobiolitai laikomi vienu patikimiausių natūralių mechanizmų ilgalaikiam anglies surišimui Žemėje.
glavred.info
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą