Šios galaktikos aktyvusis branduolys kosminiais masteliais yra jaunas

Šios galaktikos šviesa keliavo iki Žemės daugiau nei 12 mlrd. metų: ką apie tai sako mokslininkai

Astronomai atliko unikalų tolimos radijo galaktikos TGSS J1530+1049 tyrimą, kurios šviesa iki Žemės keliavo daugiau nei 12 milijardų metų. Šie stebėjimai leido mokslininkams pažvelgti į itin ankstyvąjį kosmoso laikotarpį, kai Visatos amžius siekė vos apie pusantro milijardo metų – tai yra maždaug viena dešimtoji jos dabartinio amžiaus. 

Gauti duomenys padeda geriau suprasti, kaip kūrėsi pačios pirmosios milžiniškos galaktikos, jų spiečiai bei supermasyvios juodosios skylės.

Jaunas kosminis branduolys ir ypatinga įranga

Siekdami užfiksuoti šį neįtikėtinai tolimą objektą, astronomai pasitelkė itin jautrų Europos VLBI tinklą bei radijo teleskopų sistemą „MERLIN“, esančią Anglijoje. 

Dėl itin aukštos nuotraukų skiriamosios gebos mokslininkams pavyko detaliai išnagrinėti struktūras aplink aktyvųjį branduolį pačiame galaktikos centre – milžiniškus medžiagos išmetimus bei kompaktiškas karštąsias dėmes.

Gauti radijo vaizdai vėliau buvo sujungti su kosminio teleskopo „James Webb“ infraraudonųjų spindulių duomenimis, padėjusiais sudaryti jonizuotų dujų žemėlapį aplink galaktiką. 

Šis stebėjimų derinys atskleidė, kad TGSS J1530+1049 skersmuo sudaro vos apie 17 tūkstančių šviesmečių. 

Kosminiais masteliais tai yra palyginti nedidelė struktūra, rodanti, kad galaktikos aktyvusis branduolys dar yra labai jaunas. 

Tyrėjai šį objektą priskiria vidutinio dydžio simetriniams objektams, kurie laikomi milžiniškų radijo galaktikų pirmtakais.

Dinamiška aplinka ir būsimi galaktikų susiliejimai

Mokslininkai pastebi, kad šios jaunos galaktikos aplinka pasižymi nepaprastai sudėtinga ir dinamiška struktūra. 

Užfiksuoti galingi dujų judėjimai įrodo, kad iš centrinės juodosios skylės išmetami medžiagos srautai tiesiogiai ir agresyviai sąveikauja su aplinkui esančiais dujų debesimis.

Be to, visiškai netoli – vos už kelių dešimčių tūkstančių šviesmečių – yra susitelkusios dar kelios masyvios galaktikos. 

Jose šiuo metu aktyviai formuojasi naujos žvaigždės, ir, astronomų prognozėmis, laikui bėgant visos šios sistemos neišvengiamai susilies į vieną didžiulį kosminį darinį. 

Šis procesas puikiai iliustruoja, kaip jaunoje Visatoje palaipsniui kūrėsi milžiniškos elipsinės galaktikos, kurias šiandien stebime artimesnėje kosminėje erdvėje.

Šiuo metu mokslui žinoma itin mažai tokių ankstyvųjų radijo galaktikų pavyzdžių. 

Todėl šis tyrimas yra neįkainojamas žingsnis aiškinantis, kaip per stebėtinai trumpą laiką po Didžiojo sprogimo spėjo susiformuoti pirmosios supermasyvios juodosios skylės ir kaip jos darė įtaką žvaigždžių gimimui.

Šaltinis: UNIAN

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder