Stephen Hawking

Stepheno Hawkingo testamentas žmonijai: kodėl genijaus pranašystės vis dar kelia nerimą?

Garsusis astrofizikas Stephenas Hawkingas nebuvo tik juodųjų skylių tyrinėtojas – jis buvo negailestingas ateities pranašas. Likus keleriems metams iki mirties, jis pateikė niūrią diagnozę: Žemė turi galiojimo laiką, o žmonija privalo ruoštis „didžiajam persikraustymui“.

1000 metų riba: egzistencinis laikrodis tiksi

2016 m. Oksfordo universitete pasakyta Hawkingo kalba vis dar cituojama kaip pagrindinis argumentas kosmoso kolonizacijai. Anot mokslininko, katastrofos tikimybė Žemėje kiekvienais metais gali būti maža, tačiau per tūkstantį ar dešimt tūkstančių metų ji tampa „beveik neišvengiama“.

Hawkingas pabrėžė, kad vienintelis būdas išvengti išnykimo yra tapti daugiaplanetine rūšimi. Jei iki lemtingos katastrofos būsime įkūrę kolonijas kitose sistemose, Žemės žlugimas nereikš žmonijos pabaigos.

Paskutinio teismo dienos laikrodis: 2026 m. sausį šis simbolinis laikrodis buvo nustatytas ties 85 sekundėmis iki vidurnakčio – tai blogiausias rodiklis per visą 79 metų istoriją, patvirtinantis Hawkingo baimes dėl branduolinės grėsmės ir klimato krizės.

Dirbtinio intelekto singularumas

Hawkingas buvo vienas pirmųjų, įspėjusių apie DI keliamą pavojų. Jis baiminosi momento, kai mašinos pasieks singularumą – tašką, kuriame DI pradės save tobulinti sparčiau, nei tai leidžia lėta biologinė žmonių evoliucija.

„DI gali tapti geriausiu arba blogiausiu dalyku žmonijos istorijoje. Mes turime nuslopinti savo paveldėtą agresijos instinktą, kol jis nesunaikino mūsų pačių“, – sakė fizikas.

Klimato „lūžio taškas“

Mokslininkas prognozavo, kad Žemė gali virsti „ugnies kamuoliu“, panašiu į Venerą, jei temperatūra viršys kritinę ribą. 

2026-ųjų duomenys rodo, kad mes pavojingai artėjame prie 1.5 C atšilimo ribos (lyginant su priešindustriniu lygiu), kurią, ES „Copernicus“ tarnybos duomenimis, galutinai peržengsime jau 2029 m. kovą.

Visatos pabaiga ateis greičiau?

Naujausi skaičiavimai, besiremiantys Hawkingo spinduliavimo (Hawking radiation) teorija, rodo, kad pati visata gali „išgaruoti“ gerokai greičiau nei manyta iki šiol. 

Nors anksčiau mokslininkai numatė neįtikėtinai ilgą kosmoso gyvavimo trukmę, naujausi modeliai šį laikotarpį gerokai sutrumpino. 

Mokslininkų teigimu, katastrofos tikimybė laikui bėgant tik didės ir taps beveik neišvengiama per ateinančius 1000 ar 10 000 metų, o tai reiškia, kad visata irsta sparčiau, nei prognozavo ankstesni skaičiavimai.

Šaltinis: Stephen Hawking, Oxford University speech (2016) / ES „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba  BGR / Reuters]

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder