Geologinė mįslė: dykumų uolienose aptikti paslaptingi tuneliai, metantys iššūkį gamtos dėsniams

Šie siauri, suakmenėję tuneliai iš paviršiaus lieka visiškai nematomi, tačiau jų paslaptis atsiveria tik po mikroskopu, tiriant poliruotus uolienų pjūvius.

Architektūrinė tvarka mikropasaulyje

Tai, kas labiausiai nustebino Mainco Johano Gutenbergo universiteto profesoriaus Ceso Passchierio vadovaujamą komandą, yra neįtikėtinas šių darinių dėsningumas. Nors kiekvieno tunelio skersmuo nesiekia nė milimetro, jų gylis siekia kelis centimetrus, o patys jie išsidėstę vertikaliai, išlaikydami vienodą atstumą vienas nuo kito.

Mokslininkai pastebėjo fenomenalų reiškinį – tuneliai niekada nesusikerta. Atrodo, kad kiekviena mikroskopinė „statybininkų“ kolonija jautė kaimynų buvimą ir sąmoningai jų vengė.

 Toks erdvinis pasiskirstymas būdingas gyviesiems organizmams, reaguojantiems į cheminius signalus aplinkoje, kad išvengtų per didelio populiacijos tankio.

Nežinoma gyvybės forma ar cheminė gamykla?

Tyrimas atskleidė, kad tunelių vidinė danga cheminiu požiūriu skiriasi nuo aplinkinės uolienos. Juose rasta organinės anglies, fosforo ir sieros likučių, tačiau beveik nėra geležies ar mangano.

 Stabilioji izotopų analizė patvirtino: tunelių formavimosi metu uolienoje vyko organinės medžiagos skaidymasis.

Mokslininkai kelia drąsią hipotezę – tai nežinomo tipo endolitiniai (uolienose gyvenantys) mikroorganizmai, sugebėję „virškinti“ karbonatines uolienas. Tai, kad tokie patys dariniai rasti geografiškai visiškai atskirtuose regionuose, rodo, jog ši senovinė gyvybės forma praeityje buvo plačiai paplitusi, tačiau iki šiol išliko nepastebėta.

Paslaptingųjų tunelių charakteristika

Gamta – puikus šaldytuvas

Kol vieni mokslininkai tyrinėja mikroskopinius tunelius, kiti stebisi dar vienu paradoksu: JAV, Naujosios Meksikos valstijoje, po karšta dykumos saule esančia Bandera ugnikalnio ledo urvo paslaptimi. Čia temperatūra išlieka žemiau nulio jau daugiau nei 3400 metų.

Šis natūralus „šaldytuvas“ yra unikalus pavyzdys, kaip specifinė geologinė struktūra gali išsaugoti ledą net tūkstantmečius trunkančių karščių metu. 

Tirpstančio sniego ir lietaus vanduo, patekęs į vidų, akimirksniu virsta ledu, kurio sluoksnis dabar siekia 6 metrus. Tai mokslininkams suteikia neįkainojamą progą tyrinėti praeities klimato archyvus, užrakintus amžinajame įšale vidury dykumos.

Šie atradimai dar kartą primena, kad Žemė yra kupina anomalijų, kurios verčia mus iš naujo peržiūrėti tai, ką žinome apie gyvybę ir planetos istoriją.

Šaltinis: Indian Defence Review / Daily Galaxy