Žemės „žaliasis centras“ juda: kodėl augmenija masiškai bėga į šiaurės rytus?

Naujausias Leipcigo universiteto tyrimas atskleidė dramatišką poslinkį: planetos augmenijos masės centras nenumaldomu greičiu traukiasi į šiaurės rytus. 

Kas privertė gamtą „susikrauti lagaminus“ ir kodėl po 2010 metų šis procesas pagreitėjo net kelis kartus?

„Žalioji banga“: nuo Liberijos iki Islandijos

Kiekvienais metais Žemė „kvėpuoja“: vasarą augmenijos centras kyla į šiaurę (liepą pasiekia Islandiją), o žiemą leidžiasi link Afrikos krantų. 

Tačiau mokslininkai, analizavę palydovines nuotraukas nuo 1983 metų, pastebėjo kai ką neįtikėtino. Ši kasmetinė trajektorija nebėra ta pati – ji nuosekliai krypsta į šiaurės rytus.

Netikėta kryptis: kodėl būtent į rytus?

Jei judėjimas į šiaurę paaiškinamas šiltėjančiu klimatu, tai poslinkis į rytus mokslininkus privertė nustebti. Pagrindinės priežastys – trys valstybės:

Kinija ir Indija: Agresyvus žemės ūkio vystymas ir masinis miškų atsodinimas šiose šalyse sukūrė milžinišką „žaliąją masę“, kuri traukia planetos pusiausvyros centrą į savo pusę.

Rusija: Dėl kylančios temperatūros Sibiro platybėse vegetacijos sezonas ilgėja, o augmenija skverbiasi ten, kur anksčiau buvo per šalta.

CO₂ paradoksas: augalų „dopingas“

Viena iš priežasčių, kodėl planeta žaliuoja intensyviau, yra paradoksali – tai padidėjusi anglies dioksido koncentracija. 

Augalams CO₂ yra maistas. Gavę daugiau šio „kuro“, jie vykdo fotosintezę efektyviau, todėl lapų masė didėja. 

Tačiau mokslininkai įspėja: šis procesas turi ribas. Karščio bangos ir miškų gaisrai gali bet kada šį „žaliavimą“ paversti pelenais.

Greitis, kuris gąsdina

Skaičiai kalba patys už save. Jei iki 2010 metų augmenijos centras į šiaurę slinko po 1,6–2,4 km per metus, tai po 2010-ųjų tempas šoktelėjo iki protu sunkiai suvokiamų 14,5 km per metus. 

Tai reiškia, kad ekosistemos keičiasi kur kas sparčiau, nei mes sugebame prie jų prisitaikyti.

Gamta reaguoja į mūsų veiksmus kaip jautrus prietaisas. Tai, kad augmenijos svorio centras per dešimtmetį gali pasislinkti šimtus kilometrų, rodo, jog gyvename didžiųjų pokyčių laikais.

Mums tai reiškia ne tik kitokius vaizdus pro langą, bet ir iššūkius žemės ūkiui bei visai tiekimo grandinei. 

Planeta adaptuojasi – klausimas, ar spėsime mes?

Šaltinis: Earth.com / PNAS: Globalaus augmenijos centro poslinkio tyrimas