Mokslininkai aptiko 150 mln. metų senumo jūrų roplio fosiliją – net už 9 tūkst. kilometrų nuo vietos, kur jos tikėtasi

Naujoji rūšis pavadinta Jabalisaurus tethyensis. Įdomiausia tai, kad artimiausi jos giminaičiai iki šiol buvo žinomi iš teritorijos, kuri nuo Bavarijos nutolusi beveik 9 tūkst. kilometrų – dabartinės Meksikos regiono.

Fosilija slėpėsi muziejuje

Mokslininkai naujos fosilijų radimvietės neaptiko. Jie iš naujo ištyrė muziejuose saugomus egzempliorius, kurie anksčiau buvo priskirti kitai ichtiozaurų rūšiai.

Pagrindinis egzempliorius – nedidelis, nesubrendęs skeletas – saugomas Bavarijos valstybinėje paleontologijos ir geologijos kolekcijoje Miunchene. Jis buvo rastas Geisbergo karjere netoli Apfelthalio Bavarijoje.

Dar du egzemplioriai aptikti Štutgarto gamtos istorijos muziejuje ir Jura muziejuje Eichštete. Viename iš jų išlikęs net visas minkštųjų audinių kontūras.

Senovinis roplys buvo beveik 3 metrų ilgio

Jabalisaurus tethyensis priklausė oftalmozauriniams ichtiozaurams ir galėjo užaugti iki 2–2,9 metro ilgio.

Gyvūnas turėjo liekną kūną, aukštą kaukolę ir smulkiai briaunuotus dantis. Pagal dantų sandarą mokslininkai mano, kad jis galėjo maitintis nedidelėmis kaulinėmis žuvimis.

Šis ichtiozauras gyveno šiltuose Tetijos vandenyno regionuose vėlyvosios juros laikotarpiu, maždaug prieš 150 mln. metų.

© Palaeontologia Electronica nuotr.

Vokietijoje gyveno daugiau ichtiozaurų, nei manyta

Šis atradimas pakeičia ankstesnį mokslininkų supratimą apie ichtiozaurų įvairovę.

Iki šiol Vokietijos Plattenkalk klinties sluoksniuose buvo žinoma tik viena ichtiozaurų rūšis – Aegirosaurus leptospondylus. Būtent šiuose fosilijų turtinguose sluoksniuose buvo rastas ir garsusis Archaeopteryx.

Naujos rūšies identifikavimas reiškia, kad žinomų ichtiozaurų rūšių skaičius šiame regione padvigubėjo.

Netikėtas ryšys su Meksika

Vienas įdomiausių atradimo aspektų – geografinis ryšys.

Iki šiol Jabalisaurus buvo žinomas tik iš Meksikos įlankos regiono. Naujos rūšies radimas Bavarijoje rodo, kad šios grupės ichtiozaurai galėjo būti paplitę kur kas didesnėje teritorijoje – nuo šiaurės vakarų Tetijos vandenyno iki protokaribinių jūrų.

Tai leidžia manyti, kad prieš 150 mln. metų šiltų jūrų ekosistemos buvo gerokai labiau susijusios, nei anksčiau manyta.