Mokslininkai atrado paslaptingas paslėptas oazes po Didžiuoju Sūriu ežeru

Pažymima, kad šio tyrimo pagrindas yra paslaptingų „oazių“, išsibarsčiusių po atidengtą ežero dugną, atradimas, kuris atskleidžia svarbią informaciją apie požemines sistemas, aprūpinančias ežerą gėlu vandeniu.

Šios nendrėmis apaugusios kalvos, pirmą kartą aptiktos palei pietryčių ežero pakrantę, iš pradžių glumino mokslininkus, tačiau neseniai Jutos universiteto geologų atlikti tyrimai pradeda atskleisti jų paslaptis.

2025 m. Goldschmidt Geochemical Society konferencijoje buvo pristatyti nauji duomenys apie šias požeminių vandenų sistemas, kurie dar labiau praplečia mūsų supratimą apie šiuos paslėptus gėlo vandens šaltinius.

Požeminių vandenų oazių susidarymas

Įdomu tai, kad šie apvalūs, nendrėmis apaugusios kalvos, žinomos kaip „nendrių salos“, nėra tiesiog paviršiaus dariniai: jie yra raktas į supratimą apie dabartinį požeminių ir paviršinių ežero vandenų sąveiką. 

Bill Johnson, Jutos universiteto geologijos ir geofizikos katedros profesorius, mano, kad šios kalvos susidaro ten, kur gruntinis vanduo iš po ežero dugno išsiveržia į paviršių. 

Ežerui traukiantis, šis anksčiau paslėptas procesas tampa labiau pastebimas, suteikdamas unikalią galimybę ištirti Didžiojo Sūrio ežero požeminių vandenų dinamiką.

„Ežero vanduo praleido nemažai laiko po žeme, kol pasiekė ežerą. Tačiau kur tai įvyko, mes nežinome“, – paaiškino Džonsonas, lankydamasis vienoje iš tokių vietų.

Svarbu, kad jo komanda naudoja pjezometrų tinklą ir aerolektrinę žvalgybą, kad ištirtų vandens kilmę ir judėjimą. Šie geofiziniai prietaisai padeda kartografuoti paslėptus požeminius vandenis po ežero dugnu, nustatant ne tik šių oazių buvimo vietą, bet ir požeminį tinklą, kuris juos maitina.

Tęsdami tyrimus, mokslininkai tikisi atsakyti į svarbius klausimus apie tai, iš kur atsiranda šie požeminiai vandenys ir kaip jie veikia aplinką. 

2025 m. vasario mėn. Johnsonas kartu su Kanados kompanija „Expert Geophysics“ atliko aeromagnetinį tyrimą virš Farmingtono įlankos, kuri yra pagrindinė tyrimų vieta. 

Šis metodas naudoja didelį apvalų jutiklį, pakabintą prie sraigtasparnio, kuris leidžia elektros srovę per žemę, sukuriant dažnį, kuris įsiskverbia į žemę. „Expert Geophysics“ komandos vadovas Jeff Sanderson paaiškino: 

„Iš esmės tai suteikia magnetinių laukų spektrą, ir mes naudojame šiuos duomenis, kad sukurtume trimatį vaizdą to, kas yra po žeme.“

Pažymima, kad šis detalus kartografavimas leidžia komandai giliau suprasti sudėtingas požeminių vandenų sistemas, maitinančias ežerą.

Požeminiai vandenys, maitindami ežerą, yra po dideliu slėgiu, ir akivaizdu, kad šis išteklius gali padėti sušvelninti dulkių audras, kurias sukelia atidengtas ežero dugnas. Tačiau Johnsonas bijo pervertinti šio ištekliaus kaip sprendimo reikšmę.

„Atrodo, kad tai yra vandens išteklius, kuris gali būti naudingas ateityje, bet mums reikia jį suprasti ir neeksploatuoti pernelyg intensyviai, darant žalą pelkių ir šlapynių ekosistemoms“, – sakė jis.

Komanda ketina atidžiai ištirti šį išteklių ir jo potencialų poveikį tiek ežerui, tiek aplinkinei ekosistemai.