Mokslininkai atrado po Žeme paslėptus metalo kanalus: kodėl tai svarbu

Pažymima, kad tyrimas, kuriam vadovavo daktaras Chunfei Chenas iš Makvario universiteto, rodo, kokie svarbūs "žaliajai" ekonomikai metalai kaupiasi palei senųjų žemynų plokščių ribas. Leidinyje taip pat pažymima, kad šie duomenys galėtų padėti rasti naujų telkinių ir spręsti švariųjų technologijų išteklių trūkumo problemą.

Nurodoma, kad seniausios žemynų dalys, vadinamieji kratonai, yra tankiausios ir stabiliausios Žemės plutos sritys. Pasak mokslininkų, šios sritys yra tarsi dubenys: magma kyla iš dugno ir eina į kraštus, todėl šių zonų pakraščiuose kyla ugnikalniai. 

Šis procesas turi įtakos magmos sudėčiai - ji netenka silicio ir prisipildo karbonatų. Būtent kratono pakraščiuose susidaro sąlygos, kuriose kaupiasi metalai.

Magmai netekus silicio, magmoje pradeda kauptis metalai ir siera, todėl susidaro išteklių turtingos zonos.

Norint kurti švarias technologijas ir gaminti elektromobilius, žmonijai reikia naujų metalų šaltinių. Šių paslėptų požeminių kelių atradimas suteikia galimybę ieškoti telkinių naujose vietose, kurios galėtų sumažinti kasybos žalą ir suteikti žaliavų ateities ekologiškoms technologijoms, sakoma leidinyje.

Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad kratonų pakraščiai yra praturtinti metalais.

Naujajame tyrime tiksliai parodyta, kaip vyksta šis praturtinimas. Tai padeda suprasti, kur po žeme ieškoti išteklių ir kaip jie ten patenka. Jame pabrėžiama, kad net senoviniai geologiniai procesai ir toliau daro įtaką mūsų šiuolaikiniam gyvenimui ir technologijoms. Leidinyje priduriama, kad šių procesų supratimas gali būti raktas į tvarų vystymąsi ir racionalų Žemės išteklių naudojimą.