Senėjimas

Mokslininkai išsiaiškino, kada mes senstame greičiausiai: du kritiniai amžiaus etapai

Tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto mokslininkų, nustatė, kad žmogaus organizmo senėjimas nėra tolygus procesas. Apie tai rašo „Science Alert“.

Remiantis duomenimis, surinktais atliekant didelio masto molekulinę analizę, yra du amžiaus etapai, kai organizmas patiria ypač greitus pokyčius – vidutiniškai 44 ir 60 metų amžiaus.

„Mes ne tik palaipsniui keičiamės laikui bėgant – vyksta kardinalūs molekuliniai pokyčiai“, – paaiškino genetikas Michaelas Snyderis.

Pirmojo piko metu – viduryje 40-ies – užfiksuoti reikšmingi pokyčiai lipidų, kofeino, alkoholio metabolizme, taip pat sistemose, susijusiose su širdimi, oda ir raumenimis. Piko metu, prasidėjus 60-ies, pastebėti pokyčiai angliavandenių metabolizme, inkstų funkcionavime, imuninės sistemos reguliacijoje.

Šie duomenys gali paaiškinti, kodėl daugelio su amžiumi susijusių ligų, ypač Alzheimero ir širdies bei kraujagyslių ligų, rizika didėja ne palaipsniui, o pasiekus tam tikrą ribą. Tyrėjai ragina atlikti tolesnius tyrimus, nes rezultatai gauti iš ribotos 25–70 metų amžiaus žmonių imties.

Primename, kad vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad Alzheimero liga gali būti sukelta ne tik smegenų senėjimo, bet ir bakterinės infekcijos. Tai gali iš esmės pakeisti požiūrį į jos prevenciją ir gydymą.

Tyrimų grupė, vadovaujama mikrobiologo Jano Potempos iš Luisvilio universiteto, nustatė, kad infekcija, kuri prasideda burnos ertmėje, gali kolonizuoti smegenis ir stimuliuoti beta-amiloido (Aβ) – baltymo, susijusio su ligos atsiradimu – gamybą.

Šaltinis: tsn.ua

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder