Šiandien mes jau žinome, kad optimistais arba pesimistais mes ne gimstame, o tampame gyvenimo eigoje nesąmoningai kopijuodami mus supančių žmonių mąstymo stilių. Taigi, gera žinia ta, kad jeigu tam tikras mąstymo stilius mūsų nebetenkina, mes gyvenimo eigoje galime jį keisti.
Be to, daugėja tyrimų, teigiančių apie pozityvaus mąstymo teigiamą poveikį mūsų nuotaikai, santykiams, sveikatai ir pasiekimams.
Verta sustoti ir sąmoningumo minutę atkreipti dėmesį į savo mintis - o kaipgi mes mąstome? Nes mūsų mąstymo stilių kopijuoja vaikai, jie daro prielaidas, formuoja savo įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį remdamiesi tuo, ką mato ir girdi aplinkoje. Tai nėra paveldima, mąstymo stilius yra išmokimo rezultatas.
Atlikti tyrimai parodė, kad būtent mamos, o ne tėvo, optimizmo lygis buvo labai panašus į jų vaikų. Tai rodo, kad maži vaikai klauso, ką jų pagrindinė globėja (dažniausiai mama) sako apie pasaulį. Taigi, taip, kaip jūsų mama kalbėjo apie gyvenimą, turėjo didelę įtaką jūsų mąstymo stiliaus formavimuisi.
Atlikti tyrimai parodė, kad būtent mamos, o ne tėvo, optimizmo lygis buvo labai panašus į jų vaikų.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas girdi, kad motina paaiškina tam tikrus gyvenimiškus dalykus pesimistiškai. Tokios motinos vaikas nuolat girdi savo mamos išsakomą nuomonę, kad blogi įvykiai yra nuolatiniai, dažnai nutinka dėl jos pačios kaltės.
Taigi, vaikas sužino, kad pasaulis yra būtent toks. Kiekvieną dieną tokios mamos vaikas girdi, kaip mama visapusiškai ir asmeniškai analizuoja nepalankius gyvenimo įvykius. Vaikas mokosi iš įtakingiausio savo gyvenime žmogaus, kad blogi įvykiai tęsis amžinai, jie viskam kenkiantys ir kad pats esi kaltas, jog taip nutinka.
Vaikų antenos nuolat derinamos prie to, kaip jų tėvai, ypač mamos, kalba apie emociškai stiprių gyvenimo įvykių priežastis. Neatsitiktinai vienas iš mažų vaikų pirmųjų ir dažniausiai pasikartojančių klausimų yra „Kodėl?“ Paaiškinimas vaikui apie jį supantį pasaulį, kaip jis veikia, yra viena pagrindinių vaiko intelektinio augimo užduočių.
O ką sakote, kai jūsų vaikas padaro ką nors ne taip? Ką jiems sako mokytojai? Vaikai labai atidžiai klauso ne tik turinio, bet ir formos, ne tik to, ką jiems sako suaugusieji, bet ir kaip tai sako. Tai ypač pasakytina apie kritikavimą. Vaikai tiki jiems išsakyta kritika ir remdamiesi ja formuoja savo mąstymo stilių.
Mąstymo stilių formuoja ir vaiko gyvenime vykstantys kriziniai įvykiai. Jeigu jie laikini, greitai praeinantys, tai vaikas išmoks, kad blogi įvykiai praeina ir juos galima įveikti. Bet jeigu jie nuolatiniai, jų daug ir vaikas negauna emocinio palaikymo ir paramos, beviltiškumo sėklos gali būti giliai pasėtos.
Vaikai iki brendimo yra labai optimistiški, turintys viltį ir, galima sakyti, imunitetą beviltiškumui. Vaikai taip pat gali sirgti depresija, taip pat dažnai ir taip pat giliai, kaip ir suaugusieji, tačiau vaikų depresija skiriasi nuo paauglių ar suaugusiųjų depresijos vienu labai ryškiu bruožu - jie nepraranda vilties ir nenusižudo. Būtent beviltiškumas yra vienas iš svarbiausių depresijos simptomų, kuris gali pranašauti savižudybės riziką. Jaunesni nei septynerių metų vaikai niekada nenusižudo, nors yra dokumentuotų tokių atvejų. Tokio amžiaus vaikai supranta mirtį, baigtinumą, tačiau sykiu jie gali ilgai išlaikyti viltį, nepulti į beviltiškumo būseną. Manoma, kad evoliucija tai užtikrino.
Mąstymo stilių galima pastebėti labai anksti. Jei jūsų vaikas jau trečioje klasėje mąsto optimistiškai arba pesimistiškai apie save, kitus ir pasaulį, tai, be abejonės, lems jo ateitį, turės įtakos sveikatai ir sėkmei.
Kaip pozityvios psichologijos intervencija optimizmas iš dalies padeda ugdyti atsparumą, moko mus radikaliai priimti ir vilties pavidalu motyvuoja tęsti veiklą. Optimizmas nepadaro mūsų atsparių stresui ir rūpesčiams. Optimizmas moko mus pamatyti, kas vyksta ne taip, ir vis tiek tikėtis, kad tai gali būti pakeista. Būtent tokio pasaulio suvokimo mokykime ir savo vaikus.
Optimizmas nepadaro mūsų atsparių stresui ir rūpesčiams. Optimizmas moko mus pamatyti, kas vyksta ne taip, ir vis tiek tikėtis, kad tai gali būti pakeista.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą