Tuo tarpu ergonomiški sprendimai gerina mokinių komfortą, didina susikaupimą ir net gali turėti įtakos mokymosi rezultatams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ergonomika klasėje formuoja vaikų sveikatą, kokias problemas sukelia netinkami mokykliniai stalai ir mokyklinės kėdės, bei kokie ergonomiški sprendimai padeda užtikrinti gerą vaikų savijautą mokykloje.
Ergonomiška klasės aplinka – kodėl tai svarbu?
Mokykla – tai tarsi vaikų „darbo vieta“, kurioje jie praleidžia didžiąją dalį dienos. Dėl šios priežasties ergonomiška mokymosi aplinka yra būtinybė, pripažinta net teisės aktuose – pagal Švietimo įstatymą visos mokyklos privalo sukurti aplinką, kuri užtikrintų mokinių saugumą, sveikatą ir gerą savijautą. Ergonomika mokykloje reiškia mokymosi aplinkos pritaikymą vaikui: nuo baldų dydžio iki apšvietimo ir triukšmo lygio. Tinkamai įrengta klasė, atitinkanti ergonomikos principus, padeda vaikams jaustis patogiau ir mokytis efektyviau.
Netinkama fizinė aplinka gali neigiamai paveikti vaiko savijautą ir koncentraciją. Pavyzdžiui, jei mokinys ilgas valandas sėdi nepatogioje pozicijoje, gali pradėti mausti nugara ar kaklas, greičiau atsiranda nuovargis. Tyrimai rodo, kad netaisyklinga sėdėsena sumažina gebėjimą susikaupti. Taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip apšvietimas – prastas apšvietimas klasėje gali sukelti galvos skausmus ir greitesnį akių nuovargį. Todėl ergonomiškos sąlygos (tinkami baldai, geras apšvietimas, optimali temperatūra ir kt.) sukuria palankesnę mokymosi aplinką ir padeda geriau išnaudoti pamokų laiką.
Netinkami mokykliniai baldai ir jų poveikis vaikų sveikatai
Deja, ne visos mokyklos yra aprūpintos šiuolaikiškais baldais. Pasenę arba ūgiui nepritaikyti mokykliniai suolai ir kėdės gali tapti rimta problema vaikų sveikatai. Tėvai ir pedagogai pastebi, kad sena mokyklinė įranga neretai yra nestabili, nepatogi ir net formuoja blogą vaikų laikyseną. Pavyzdžiui, per žemi arba per aukšti suolai verčia vaikus sėdėti susikūprinus arba per daug ištemptus, o tai ilgainiui gali nulemti stuburo iškrypimus ar raumenų įtampą kaklo ir pečių srityse.
Netaisyklinga laikysena mokykliniame amžiuje yra itin paplitusi problema. Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje netaisyklinga laikysena nustatoma apie 50% mokyklinio amžiaus vaikų. Tai labai platus skaičius, rodantis, kad didelė dalis vaikų jau patiria laikysenos problemų, kurios gali lemti nugaros skausmus, greitesnį nuovargį ir kitus negalavimus. Svarbu paminėti, kad laikysenos sutrikimus lemia ne tik netinkami baldai – prie to prisideda ir nepakankamas fizinis aktyvumas, per sunkios kuprinės, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Vis dėlto neteisingai parinkti mokykliniai stalai ir kėdės tik pablogina situaciją: vaikas kasdien priverstas sėdėti nepatogiai, formuojasi blogi laikysenos įpročiai.
Ilgas sėdėjimas apskritai yra laikomas „stuburo priešu“. Medicinos specialistai pažymi, jog ilgas, ypač netaisyklingas sėdėjimas sukelia raumenų įtampą ir disbalansą, dėl ko atsiranda nugaros skausmai, greitėja stuburo struktūrų dėvėjimasis. Vaikams tai itin aktualu, nes jų raumenynas dar tik vystosi – silpni nugaros ir pilvo raumenys sunkiau išlaiko taisyklingą pozą ilgesnį laiką. Mažieji mokiniai natūraliai linkę muistytis, keisti padėtį, nes jų kūnas siunčia signalus apie diskomfortą. Jei baldai neleidžia patogiai atsisėsti ar judėti, vaikas gali imti kūprintis, sėdėti persisukęs ar kitaip netaisyklingai, kad tik atrastų šiokį tokį patogumą.
Realiame gyvenime tokios problemos pasireiškia įvairiai. Pavyzdžiui, kai kuriose mokyklose tebenaudojami seni dviviečiai suolai, kurių aukštis neatitinka visų klasės vaikų ūgio. Vieni mokiniai būna per maži tam suolui – jų kojos nesiekia žemės, todėl jie spurda kėdėje ieškodami atramos. Kitiems tas pats suolas per žemas – jiems tenka lenktis prie stalo, todėl nuolat būna nuleidę galvą. Tiek vienu, tiek kitu atveju kenčia laikysena ir komfortas. Yra buvę atvejų, kai tėvai patys imasi iniciatyvos keisti klasės baldus: spaudoje aprašyta situacija, kai tėvai rinko lėšas naujiems vienviečiams reguliuojamo aukščio suolams, nes senieji buvo sulūžę ir nebesaugūs. Tai pabrėžia faktą, jog ergonomiškų baldų poreikis mokyklose yra realus ir svarbus.
Ergonomiški sprendimai: mokykliniai baldai, draugiški vaikų sveikatai
Pagrindinis ergonomikos principas – pritaikyti darbo vietą prie žmogaus, o ne atvirkščiai. Mokyklos aplinkoje tai reiškia pritaikyti suolus ir kėdes prie skirtingo amžiaus ir ūgio mokinių, sudaryti sąlygas judėti ir keisti poziciją. Šiuolaikiniai ergonomiški mokykliniai baldai kuriami atsižvelgiant į vaiko kūno sandarą bei augančio organizmo poreikius. Žemiau aptarsime keletą svarbiausių sprendimų – nuo reguliuojamo aukščio baldų iki aktyvaus sėdėjimo koncepcijos.
Šiuolaikiškoje klasėje ergonomiški mokykliniai baldai sukuria dinamišką aplinką: vaikai gali mokytis tiek sėdėdami, tiek stovėdami, laisvai keisti pozicijas ir judėti.
Reguliuojamo aukščio stalas – privalumai augančiam vaikui
Viena reikšmingiausių inovacijų mokyklinių baldų srityje – reguliuojamo aukščio stalai. Tai tokie mokykliniai stalai, kurių aukštį galima lengvai keisti pagal mokinio ūgį ar net pritaikyti darbui atsistojus. Reguliuojamo aukščio mechanizmas leidžia pakelti ar nuleisti stalviršį, tad tas pats stalas „auga“ kartu su vaiku ir gali būti naudojamas ilgus metus. Inžineriniai sprendimai šioje srityje pažengę toli – egzistuoja stalai, kurių aukštis koreguojamas pneumatine spyruokle ar elektra, kai kurie modeliai turi net žymėjimus skirtingoms ūgio grupėms.
Kuo naudingas reguliuojamo aukščio stalas? Visų pirma, jis užtikrina taisyklingą sėdėjimą: stalas sureguliuojamas tokio aukščio, kad mokinys galėtų patogiai padėti dilbius ant stalviršio, nesikūprindamas ir netempiant pečių į viršų. Kai stalas pritaikytas pagal ūgį, mažėja apkrova vaiko stuburui ir kaklui. Be to, tokį stalą galima naudoti ne tik sėdimam darbui – mokinys bet kada gali dirbti stovėdamas. Galimybė per pamoką keisti padėtį iš sėdimos į stovimą turi daugybę privalumų: suaktyvina kraujotaką, padidina energingumą ir budrumą, leidžia išvengti vienos pozos sukeliamo raumenų nuovargio. Praktika rodo, kad mokiniai, kurie bent dalį pamokos praleidžia atsistoję, geriau išlaiko dėmesį ir būna aktyvesni dalyvaudami pamokoje. JAV atliktas tyrimas parodė, jog klasėse su stovėjimui pritaikytais stalais mokinių įsitraukimas į užduotis buvo ~12% didesnis (tai sudaro apie 7 papildomas susikaupimo minutes per kiekvieną pamokos valandą). Šie rezultatai atskleidžia, kad toks iš pažiūros paprastas sprendimas kaip stovas-stalas gali turėti apčiuopiamą naudą mokymosi procesui.
Dar vienas reguliuojamų stalų privalumas – universalumas įvairaus ūgio ir amžiaus vaikams. Paprasto nereguliuojamo suolo aukštis paprastai būna fiksuotas, todėl mokyklose baldai turi būti periodiškai keičiami vaikams augant arba parenkami kompromisinio aukščio (dažnai netinkamo daliai mokinių). Reguliuojamo aukščio stalas eliminuoja šią problemą: jį galima naudoti nuo pradinės klasės iki vyresnių klasių mokinio, tiesiog pakoreguojant aukštį. Skaičiuojama, kad vaikas per metus gali paūgėti net ~7 cm, todėl baldai turėtų gebėti prisitaikyti prie tokio augimo tempo. Nors tokie stalai nėra pigūs, tačiau investicija atsiperka ilguoju laikotarpiu – kokybišką reguliuojamą stalą vaikas gali naudoti visą mokyklinį dešimtmetį nejausdamas diskomforto dėl ūgio pokyčių.
Ergonomiškos mokyklinės kėdės ir taisyklinga sėdėsena
Ne mažiau svarbu už stalus yra ir mokyklinės kėdės. Ergonomiška kėdė – tai kėdė, suteikianti tinkamą atramą vaiko kūnui ir leidžianti taisyklingai sėdėti. Pirmiausia, kėdės aukštis turi būti suderintas su stalo aukščiu ir vaiko ūgiu. Kojos turėtų tvirtai remtis į grindis (arba į specialią kojų atramą, jei vaikas mažesnis), keliai sulenkti maždaug 90° kampu, o šlaunys lygiagrečios grindims. Atlošas turi prilaikyti apatinę nugaros dalį (juosmenį) ir skatinti sėdėti tiesiai, tačiau ne visiškai statiškai – vaikas turėtų galėti šiek tiek atlošti ar pasvirti nesunkiai, kad keistų poziciją.
Daugelyje mokyklų naudojamos standartinės plastikinės ar medinės kėdės, kurios ne visada patogios ilgam sėdėjimui. Tobulesnis sprendimas – reguliuojamo aukščio kėdė, kurią galima sureguliuoti pagal vaiko ūgį panašiai kaip stalą. Tokios kėdės dažniausiai turi kelis aukščio lygius arba sraigtinį mechanizmą. Be to, ergonomiškos kėdės gali turėti paminkštintą sėdimąją dalį, išformuotą atkaltę, porankius (vyresniems mokiniams) – visa tai didina patogumą. Svarbu, kad kėdė būtų stabili, neklibėtų, tačiau nebūtų ir visiškai standi: kai kurie modeliai gaminami su šiek tiek išlenktomis kojomis ar spyruokliuojančiu rėmu, kad vaikas galėtų nežymiai siūbuoti sėdėdamas. Toks "aktyvaus sėdėjimo" principas leidžia natūraliai judėti net ir sėdint, todėl vaikas patenkina poreikį judėti ir ilgiau išlaiko dėmesį.
Naujesnė tendencija – balansinės kėdės ir kitos nestandartinės sėdėjimo priemonės mokyklose. Balansinė kėdė neturi įprastų kojų, jos pagrindas apvalus arba siūbuojantis, todėl ant jos sėdint nuolat tenka išlaikyti pusiausvyrą smulkiais judesiais. Tai stiprina vaiko liemens raumenis, gerina laikyseną ir leidžia judėti neiškeliant kojos iš klasės. Kai kurios mokyklos taip pat naudoja didelius gimnastikos kamuolius vietoj kėdžių arba specialias pagalvėles, kurios dedamos ant kėdės ir sukuria nestabilų pagrindą – efektas panašus kaip balansinės kėdės. Žinoma, tokie sprendimai turi būti naudojami saikingai ir prižiūrint, kad vaikai vis tiek galėtų susikaupti. Tačiau kaip alternatyva tradiciniam sėdėjimui, jie gali būti labai naudingi aktyviems, nerimstantiems vaikams.
Judėjimo pertraukos ir aktyvi klasė
Ergonomiška klasė – tai ne vien baldai, bet ir protinga mokymo proceso organizacija. Net geriausi ergonomiški baldai pilnai neeliminuos kenksmingo ilgalaikio sėdėjimo poveikio, jei vaikai bus priversti išsėdėti nejudėdami visą pamoką. Tyrimai atskleidžia, kad vaikai, ypač jaunesni (pradinukai), natūraliai negali ramiai išsėdėti ilgiau nei kelias minutes. 6–10 metų vaikas maksimaliai išbūna ramus apie 5 minutes, vyresni (11–15 m.) – iki ~15 minučių. Po to neišvengiamai atsiranda noras pajudėti. Tad mokytojams verta įtraukti į pamokas trumputes judėjimo pertraukėles: mankštos pratimą, atsistojimą ir pasirąžymą, keletą žingsnių klasėje. Vos 1–2 minutės aktyvumo gali padėti "perkrauti" vaikų dėmesį ir leisti vėl susikaupti likusiam pamokos laikui.
Moderniose klasėse populiarėja koncepcija, vadinama aktyvia klase. Tai tokia klasės aplinka, kurioje sudaromos sąlygos nuolatiniam, spontaniškam vaikų judėjimui. Kaip jau minėta, čia praverčia reguliuojamo aukščio stalai, nes mokiniai gali dalį pamokos praleisti stovėdami. Taip pat įrengiamos įvairios mokymosi zonos: pavyzdžiui, viename klasės kampe gali būti minkštų sėdmaišių ir sukuriams skaitymo kampelis, kitame – aukšti stalai darbui stovint, dar kitur – erdvė greitai mankštai atlikti. Toks zonavimas leidžia keisti veiklos pobūdį ir kūno padėtį, kas ypač naudinga vaikams, turintiems daug energijos ar specialiųjų poreikių. Žinoma, bet kurioje klasėje, net ir tradiciškai išdėstytoje, galima rasti būdų skatinti daugiau judėti: leisti atsakyti prie lentos atsistojus, per grupines užduotis persėsti prie kito stalo, naudoti demonstracijas reikalaujančias atsistoti iš vietos ir pan. Svarbiausia – suprasti, kad vaiko judėjimo poreikis yra normalus ir būtinas jo fizinei, protinei bei psichologinei raidai, o ne vien trukdis mokymuisi. Kai pedagogai tai priima, jie gali lanksčiau organizuoti pamokas, o kartu geriau patenkinti vaikų poreikius, neaukojant disciplinos ar mokymosi kokybės.
Ergonomiškos klasės nauda: sveikesni, laimingesni ir labiau susikaupę mokiniai
Kuriant ergonomišką klasės aplinką, investuojama į vaikų sveikatą ir ateitį. Pirmiausia, tokioje klasėje mokiniai mažiau varginami fizinio diskomforto. Kai nekamuoja nugaros skausmas ar nuolatinis noras pasirąžyti, vaikai gali labiau susitelkti į mokslus. Pastebėta, kad pagerinus ergonomiką mokyklose, mokinių savijauta ir produktyvumas gerėja. Pavyzdžiui, įdiegus reguliuojamo aukščio stalus ir kitas aktyvaus mokymosi priemones, vaikai jaučiasi žvalesni, pamokos jiems neprailgsta. Mokytojai taip pat pažymi teigiamus pokyčius – sumažėja netinkamo elgesio, susijusio su susierzinimu ar nuovargiu, kai vaikai gali daugiau pajudėti, patogiau sėdėti.
Sveikatos požiūriu, ergonomiški mokykliniai baldai padeda formuoti taisyklingos laikysenos įgūdžius – vaikai pripranta sėdėti tiesiau, taisyklingiau laiko nugarą, mažiau įsitempia kaklas ir pečiai. Ilgainiui tai mažina riziką susidurti su lėtiniais laikysenos sutrikimais, stuburo skausmais paauglystėje ar suaugus. Be to, stovimoje padėtyje praleistas laikas gerina kraujotaką, širdies darbą – tai ypač svarbu šiuolaikiniams vaikams, kurie juda per mažai. Tyrimai fiksuoja, kad mokiniai, kurie turi galimybę dirbti atsistoję, sudegina daugiau kalorijų per dieną (apie 15% daugiau nei tie, kurie visą laiką sėdi). Tai prisideda ir prie vaikų svorio kontrolės, mažina antsvorio bei nutukimo riziką.
Galiausiai, ergonomiška klasė kuria psichologiškai palankesnę atmosferą. Vaikai jaučiasi rūpimi, kai mokykla skiria dėmesio jų patogumui. Patogiai įsitaisę, galėdami laisviau judėti, jie būna ramesni ir laimingesni pamokų metu. Visa tai stiprina mokinių motyvaciją – juk daug smagiau mokytis aplinkoje, kuri yra pritaikyta tau, o ne verčia taikytis pačiam.
Apibendrinant, klasės aplinkos ergonomika – tai ne prabanga, o būtinybė, turinti tiesioginį poveikį vaikų sveikatai, gerai savijautai ir net mokymosi pasiekimams. Tiek mokykliniai baldai, tiek kiti aplinkos elementai turėtų būti parenkami atsakingai, atsižvelgiant į vaikų poreikius. Investicijos į ergonomiškus sprendimus mokykloje atsiperka su kaupu: mokiniai auga sveikesni, o mokymosi procesas tampa sklandesnis ir efektyvesnis. Kiekvienas vaikas nusipelnė mokytis klasėje, kurioje jaustųsi patogiai ir saugiai – tai pamatas ne tik gerai jo laikysenai, bet ir visapusiškai raidai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mokyklinius baldus ir ergonomiką
- Kodėl svarbu klasėje naudoti ergonomiškus mokyklinius baldus?
Ergonomiški mokykliniai baldai padeda išlaikyti taisyklingą vaikų laikyseną ir mažina sveikatos problemų riziką. Tinkamo aukščio mokyklinis stalas ir patogi mokyklinė kėdė užtikrina, kad vaiko nugara, kaklas bei pečiai nepatirtų per didelės apkrovos. Dėl to vaikai jaučiasi komfortiškiau, ilgiau išlaiko dėmesį pamokų metu, rečiau skundžiasi nugaros ar sprando skausmais. Ilgalaikėje perspektyvoje, ergonomiška aplinka padeda formuoti gerus laikysenos įpročius. - Kuo ypatingas reguliuojamo aukščio stalas mokiniams?
Reguliuojamo aukščio stalas suteikia galimybę keisti stalviršio aukštį pagal mokinio ūgį arba dirbti stovint. Tai reiškia, kad tas pats baldas tinka įvairaus ūgio ir amžiaus vaikams – stalas "auga" kartu su vaiku. Mokiniui nereikia taikytis prie per žemo ar per aukšto suolo, todėl jis visuomet sėdi taisyklingai. Be to, reguliuojamas stalas leidžia pamokos metu dalį laiko praleisti atsistojus, kas gerina kraujotaką, didina budrumą ir padeda sumažinti nuovargį. Tyrimai patvirtina, kad naudojant tokius stalus didėja mokinių aktyvumas ir susikaupimas pamokose. - Kaip parinkti tinkamą mokyklinio stalo ir kėdės aukštį vaikui?
Pagal galiojančias higienos normas, mokykliniai stalai ir kėdės skirstomi į dydžių grupes pagal mokinio ūgį. Praktikoje renkant baldus reikėtų vadovautis taisykle: kai vaikas sėdi, jo keliai sulenkti stačiu kampu, pėdos pilnai remiasi į grindis, o alkūnės padėtos ant stalo sudaro maždaug 90° kampą. Stalo aukštis turėtų siekti apie vaiko alkūnų lygį, kad nereikėtų lenktis žemyn ar kelti pečių aukštyn. Jei kėdė per aukšta ir kojos nesiekia žemės, būtina naudoti pakojį. Tinkamai sureguliavus aukštį, vaikas sėdės patogiai ir taisyklingai. - Ar ergonomiški mokykliniai baldai tinka visų amžiaus grupių vaikams?
Taip, ergonominius principus galima ir reikia taikyti visoms amžiaus grupėms – nuo priešmokyklinukų iki abiturientų. Žinoma, skiriasi pačių baldų dydis ir dizainas: mažesniems vaikams skirti baldai būna jų ūgiui proporcingi, neretai būna ryškesnių spalvų, su papildomais saugumo elementais (apvaliais kampais ir pan.). Vyresni mokiniai gali naudotis didesniais stalais, kėdėmis su daugiau reguliavimo funkcijų. Svarbiausia, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje baldai atitiktų mokinio ūgį ir poreikius. Reguliuojamo aukščio stalai ir kėdės yra universalūs – juos galima pritaikyti bet kokio amžiaus mokiniui. Be to, jaunesnius vaikus verta pratinti prie ergonomiškų įpročių nuo pat pradžių, kad jiems augant taisyklinga laikysena taptų norma. - Ką daryti, jei vaikas vis tiek sėdi susikūprinęs?
Net ir turint ergonomiškus baldus, kai kurie vaikai gali iš įpročio sėdėti netaisyklingai – pasilenkę arti sąsiuvinio, susikūprinę. Tokiu atveju svarbiausia – priminti ir mokyti vaiką taisyklingos laikysenos. Patikrinkite, ar kėdės ir stalo aukštis tikrai nustatyti teisingai. Galbūt vaikui stinga atramos – pavyzdžiui, jei jo pėdos nepakankamai remiasi, padėkite pakojį. Taip pat atkreipkite dėmesį į apšvietimą: vaikas kūprinasi gali būti ir dėl to, kad nemato teksto ir instinktyviai lenkiasi arčiau. Skatinkite daryti pertraukas – kas ~20 minučių leiskite vaikui atsistoti, pasirąžyti. Yra specialių pratimų laikysenai gerinti, kuriuos galima atlikti namuose ar per pertraukas mokykloje (nesudėtingi nugaros raumenų tempimai, laikysenos pratimai). Svarbu kantriai aiškinti vaikui apie taisyklingos laikysenos naudą, kad jam pačiam būtų patogiau ir mažiau skaudėtų. Laikui bėgant ir sustiprėjus raumenims, vaikas vis rečiau kūprinsis, ypač jei aplinka pritaikyta taisyklingam sėdėjimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą