Mokyklose - narkotikų pėdsakai

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Diana Butkienė „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad šiemet tyrimas atliktas daugiau mokyklų nei anksčiau.

„Buvo apklaustos visos mokyklos, daugiau nei 40, norą išreiškė 30 įstaigų, jas ir testavome“, - sakė D. Butkienė.

Pirmą kartą toks tyrimas, kai aplinkoje ieškoma narkotinių medžiagų pėdsakų, Klaipėdoje atliktas 2012 metais. Tada tirta 24 mokyklų aplinka, antrą kartą, 2015 metais, - 22 įstaigos.

Ugdymo įstaigų aplinkos tyrimai atliekami gavus Klaipėdos savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos įpareigojimą ir tam skyrus lėšų iš miesto biudžeto. Jei tokio sprendimo nėra, savarankiškai biuras to daryti negali.

Pasak D. Butkienės, šis tyrimas yra pagalba mokykloms, turinčioms įtarimų apie narkotinių medžiagų paplitimą, o tirti moksleivių be tėvų sutikimo negali.

Paplitusios kanapės

Spalio 4-22 dienomis aplinkos tyrimo metu buvo imami mėginiai kabinetuose, tualetuose, poilsio erdvėse, bendrabučių kambariuose.

Mėginiai imami į lakmuso popierėlį panašiais lapeliais, kuriais braukiama per paviršius. Vėliau jie įmerkiami į reagentą, kuris, keisdamas spalvą, atskleidžia, kokių narkotinių medžiagų pėdsakų užfiksuota.

Šiemet narkotinių medžiagų pėdsakų rasta 4 progimnazijose, 5 gimnazijose ir 3 profesinio ugdymo įstaigose arba jų bendrabučiuose.

D. Butkienės teigimu, progimnazijose tikrintos vyresnės klasės, pradedant septintokais.

Narkotinių medžiagų likučių rasta 22 vietose kabinetuose, poilsio erdvėse, vyrų ir moterų tualetuose, vienos klasės rūbinės patalpoje, mergaičių persirengimo patalpoje, bendrabučių kambariuose, ant pagalbinio išėjimo durų rankenos ir turėklų.

Beveik visose vietose (21 iš 22) aptikta marihuanos pėdsakų, vienoje vietoje - sintetinio haliucinogeno fenciklidino, dar vadinamo „angelų dulkėmis“, pėdsakų.

„Ankstesniais metais esame radę amfetamino, metamfetamino, ekstazio, opiatų pėdsakų. Šį sykį beveik viskas, ką radome - kanapės“, - sakė D. Butkienė.

Tyrimo autoriai viešai neįvardija, kuriose ugdymo įstaigose rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Šiuo metu rengiama tyrimo ataskaita ir išsamūs duomenys bus pateikti kiekvienai įstaigai, kurioje buvo atlikti testai.

"Kiekviena įstaiga renkasi tolesnį kelią.

Vieni informuoja bendruomenę, kiti - ne.

Tačiau visiems siūlome savo specialistų prevencinę pagalbą - paskaitas, renginius apie narkotikų žalą", - sakė D. Butkienė.

Dekriminalizavimas gali pakenkti?

Specialistė išreiškė nerimą dėl Seime svarstomo siūlymo dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo juos platinti.

Siūloma iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Ši nuostata atsidurtų Administracinių nusižengimų kodekse, kuris numato tik piniginę baudą.

Seime liko vienas balsavimas, kad šios pataisos būtų priimtos.

„Visada, kai kalbame apie narkotikų žalą, kalbame ir atsakomybę. Priėmus tokias pataisas gali būti kur kas sunkiau“, - apie prevencinį darbą sakė D. Butkienė.